Už jį balsavo 80 Seimo narių, prieš buvo penki, 24 susilaikė. Sprendimą dėl šio įstatymo dar turės priimti prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Amnestiją inicijavo „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio ir popiežiaus Pranciškaus vizito proga. Teisingumo ministerijos anksčiau skelbtais duomenimis, „valstiečių“ lyderio pasiūlytos amnestijos atveju į laisvę būtų paleisti 250 nuteistųjų.
„Šiuo atveju šnekame apie tikimybę ir nedidelį kiekį žmonių, kurie už gerus poelgius, už gerą elgesį, už protingą atėjimą atgal į tą normalų, civilizuotą visuomenės kelią gali gauti įvertinimą. (...) Nebus automatiškai į gatvę išleidžiami šimtai ar tūkstančiai tokių rimtų nusikaltėlių“, – ragindamas palaikyti amnestiją ketvirtadienį Seime sakė Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Valerijus Simulikas.
Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovė Agnė Širinskienė tvirtino, kad dėl anksčiau laiko į laisvę paleistų nuteistųjų visuomenės saugumas nesumažės.
„Amnestija suteikia didžiules galimybes. Maždaug 40 jaunų žmonių, nepilnamečių galėtų pretenduoti būti amnestuoti. Manau, kad tiems vaikams būtų puikus šansas bandyti dar kartą įsilieti į visuomenę ir motyvas pasitaisyti“, – teigė ji.
„Tuos vaikus ar suaugusius, kurie bus amnestuoti lydės probacijos pareigūnai. Manyčiau, kad tikrai užtikrinsime visuomenės saugumą“, – sakė parlamentarė.
Tuo metu įstatymo kritikai abejojo amnestijos efektyvumu.
„Iš tikrųjų amnestija kelia daugybę abejonių dėl teisingumo ir atpildo prasmės, nes taip gali būti iškreipiama pati teisingumo sąvoka. Sakykime, Jungtinėse Amerikos Valstijose dažnai diskutuojama dėl nelegalių imigrantų amnestavimo, dažnai pirma laiko paleisti į laisvę arba paskelbus amnestiją vėl grįžtama prie ankstesnės savo veiklos. Ir kai kurie pavyzdžiai Lietuvoje tą rodo. 2002 metų praktika tą patį rodo, tuomet nuteistųjų sumažinta 39 proc., tačiau netrukus vėl pasipildė įkalinimo įstaigos 32 proc. nuteistųjų. Dauguma jų buvo tie patys žmonės“, – sakė opozicinių konservatorių atstovas Laurynas Kasčiūnas.
Konservatoriaus Stasio Šedbaro teigimu, amnestijos dažniausiai skelbiamos nedemokratinėse šalyse, o demokratinėse veikia lygtinis paleidimas ir probacija.
„Ten, kur yra nedemokratinės sistemos, ten teismai teisia taip, kaip nurodo caras, imperatorius arba diktatorius ir laikas nuo laiko reikia pravalyti įkalinimo įstaigas“, – teigė jis.
„Lietuvoje sukurta probacijos sistema, kuri kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia. Sprendžia visuomenės atstovų komisijos, sprendžia prokuroras, sprendžia teismas, ir valstybė tokiu atveju gali pasirūpinti kiekvienu atskiru žmogumi, kaip jį integruoti grįžus į visuomenę, kur jis gyvens, kaip jis užsidirbs pragyvenimui. Nėra jokios logikos, kodėl šita sistema negalima pasinaudoti ir kodėl negalima normalia tvarka tai daryti, kaip daro Vakarų Europos šalys?“ – klausė S. Šedbaras.
Pagal įstatymą, nuo neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies bus atleidžiamos nėščios moterys ir motinos, auginančios vaiką pataisos įstaigoje ir nuteistos laisvės atėmimo bausme iki šešerių metų, taip pat nepilnamečiai, nuteisti laisvės atėmimo bausme iki trejų metų, kuriems nusikaltimo padarymo metu nebuvo suėję 18 metų.
Amnestijos gali tikėtis ir nusikaltę neįgalieji, kuriems nustatytas 0–40 proc. darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, taip pat pusiaukelės namuose bausmę atliekantys nuteistieji, kurie nuo perkėlimo į pusiaukelės namus jau atliko trečdalį neatliktos laisvės atėmimo bausmės.
Nuo neatliktos arešto bausmės dalies bus atleidžiami nuteistieji, kurie tokie bausmę atlieka savo poilsio dienomis, taip pat švenčių dienomis ir per atostogas, išskyrus nuteistuosius, kuriems areštas skirtas už vengimą atlikti kitą bausmę ar baudžiamojo poveikio priemonę.
Vienais metais bausmės laikas bus sutrumpintas pirmą kartą laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, jeigu jiems skirta bausmė neviršija trejų metų ir jeigu jų nusikalstamo elgesio rizika yra gerokai sumažėjusi arba žema.
Dar daliai nuteistųjų bausmės bus sumažintos perpus, trečdaliu arba ketvirtadaliu.
Įstatyme taip pat numatyta, kad amnestija netaikoma asmenims, nuteistiems už genocidą, karo nusikaltimus, disponavimą narkotikais, nusikaltimus finansų sistemai, valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, visuomenės saugumui, nuteistiesiems iki gyvos galvos, recidyvistams.
Seimo Žmogaus teisių komitetas ir lygių galimybių kontrolierė R. Karbauskio projektą kritikavo, kad tokia amnestija gali pažeisti žmonių lygiateisiškumo principą ir prieštarauti Konstitucijai.
Žmogaus teisių komitetas siūlė amnestiją taikyti nuteistiesiems, kuriems šio įstatymo įsigaliojimo dieną neatliktosios bausmės dalis yra mažesnė nei vieni metai. Tačiau Seimas atmetė šį pasiūlymą.
