Didžiosios Britanijos gydytojų duomenimis, šiuo metu 52 proc. pacientų su šia diagnoze gali išgyventi mažiausiai 5 metus. Tokį rezultatą pasiekti padeda imunoterapija.
Kokį pavojų kelia melanoma
Melanoma – penktas pagal paplitimą vėžinis susirgimas Didžiojoje Britanijoje. Nuo jos kasmet miršta 2,3 tūkst. žmonių.
Jeigu diagnozę pavyksta tiksliai nustatyti ankstyvoje susirgimo stadijoje, išgyvenimo tikimybė yra didelė. Tačiau jeigu aptikimo metu vėžys pradėjo agresyviai plisti paciento organizme ir susidaro metastazės, mirtis ištikdavo per 6-9 mėnesius po diagnozės nustatymo.
„Anksčiau metastazuojanti melanoma buvo laikoma nepagydoma liga, – cituojamas profesorius Jamesas Larkinas. – Onkologai melanomą laikė ypatinga vėžio rūšimi, kurios nebuvo įmanoma gydyti susiformavusių metastazių stadijoje“.
Ką parodė klinikiniai bandymai?
Klinikinių bandymų metu, kurie buvo vykdomi penkerius metus Britanijos ligoninėse, dalyvavo 945 pacientai su ketvirtos stadijos melanoma.
Trečdalis jų vartojo nivolumabą, trečdalis – ipilimumabą, dar trečdalis gavo abu šiuos vaistus.
Praėjus penkeriems metams medikai pateikė gydymo ataskaitą.
Pasirodo, kad išgyveno: 26 proc. tų, kurie gavo ipilimumabą 44 proc. tų, kurie gavo nivolumabą 52 proc. ligonių, kurie gavo abu gydomuosius preparatus.
„Mes buvome priblokšti tokio staigaus progreso per tokį trumpą laikotarpį, – aiškino profesorius J. Larkinas. – Kalbama apie pačią keisčiausią vėžinių susirgimų gydymo transformaciją, kuri iki tol buvo sunkiausiai pagydomu onkologiniu susirgimu“.
Klinikinių bandymų rezultatai buvo pristatyti Europos onkologų bendrijai ir „New England Journal of Medicine“ žurnale.
Pacientų liudijimai
67-erių Pam Smith į šią novatorišką gydymo programą buvo įtrauktą 2014-aisiais.
Ji buvo apimta nevilties, kuomet sužinojo „nepagydomo vėžio“ diagnozę. Pati moteris tvirtina, kad jai nebuvo jokių šansų išgyventi, jeigu ne naujo gydymo metodas.
Keturis mėnesius jai buvo leidžiami vaistai, tačiau jie iššaukdavo tokius stiprius šalutinius poveikius (diarėjos pavidalu), kad gydymą teko nutraukti.
Tačiau net ir tuo metu medikai pastebėjo, kad auglys susitraukė dvigubai ir nustojo augti. Pasak Pam, ji puikiai jaučiasi.
„Aš galėjau taip niekada ir neišvysti savo anūkų, – cituojama ji BBC. – Praėjo jau daugiau nei penkeri metai nuo diagnozės nustatymo, mano anūkui suėjo šešeri“.
Ar galima šį gydymo būdą vadinti visišku pasveikimu?
Vėžio atveju visuomet sudėtinga kalbėti apie visišką pasveikimą, tačiau penkerių metų trukmės remisija yra laikoma milžinišku pasiekimu.
Kai kurie pacientai, kurie vartoja šiuos vaistus, yra laikomi pasiekę remisiją ir atliekami tyrimai nerodo jų organizmuose jokių patologijų.
Kiti, tokie kaip Pam, vis dar turi auglius, tačiau šie nerodo jokių augimo ženklų.
Iš visų išgyvenusių pacientų net trys ketvirčiai nevartoja jokių prieš vėžį nukreiptų vaistų.
Imunoterapija įrodo savo efektyvumą
Dažniausiai mūsų imuninė sistema pati suranda ir kovoja su mutavusiomis ląstelėmis mūsų organizmuose, taip neleisdama joms plėstis. Tačiau vėžinės ląstelės randa būdų apeiti šį natūralų skydą, o tai leidžia joms greitai išplisti.
2018-ųjų Nobelio premijos laureatai britas Jamesas P. Allisonas ir japonas Tasuku Honjo išmoko apgauti vėžines ląsteles ir neleisti joms blokuoti imuninės sistemos reakciją. Tai sukėlė tikrą revoliuciją medicinoje ir tapo naujos kartos vaistų pagrindu.
Kol kas šie vaistai turi nemažai šalutinių poveikių, tačiau jie jau įrodė savo efektyvumą kovojant su onkologiniais susirgimais. Kartais pavyksta pagydyti net ir paskutinės stadijos ligonius, kuriems anksčiau jau būtų nutraukiamas bet koks gydymas.
Kokie yra šalutiniai poveikiai?
Naujieji preparatai veikia visą žmogaus imuninę sistemą ir gali sukelti tokius šalutinius poveikius kaip nuovargis, odos sudirginimas ar virškinimo problemos. Kartais jie gali būti tokie stiprūs, kad pacientai, tokie kaip Pam Smith, negali užbaigti viso gydymo kurso.
Tačiau net ir trumpalaikis gydymas, kaip parodė tyrimai, suteikia ilgalaikį poveikį žmogaus imuninei sistemai ir bendrai jo būklei.
Tai išskiria imunoterapiją iš kitų gydymo būdų, tokių kaip chemoterapija, kurie nustoja veikę iškarto kai tik yra nutraukiamas gydymas.
Medikai perspėja, kad net ir nutraukus gydymą poveikiu imuninei sistemai, nemalonūs simptomai gali atsinaujinti ir ateityje.
Ar šie vaistai yra prieinami?
Šiuo metu imunoterapija yra plačiai naudojama visame pasaulyje, įskaitant ir Lietuvą. Kol kas šis gydymas gali būti taikomas tik ribotam vėžinių susirgimų skaičiui, todėl ne visais atvejais jis gali būti tinkamas.
