Nors Vilniaus miesto savivaldybė jau skelbė apie Algirdo gatvės rekonstrukcijos pabaigą, čia lapkričio pabaigoje vėl vyko darbai. Jie ardė ir vėl tiesė neseniai čia įrengtą dviračių taką.
Auksinė gatvė
Tuo, kad neseniai rekonstruotoje Algirdo gatvėje vėl pluša darbininkai socialiniuose tinkluose stebėjosi ir politinės partijos „Nacionalinis susivienijimas“ Audito komiteto pirmininkas, kandidatas į Vilniaus miesto tarybą Aleksandras Nemunaitis. Jis sulaukė miesto savivaldybės atsakymo, kad Algirdo gatvės remontas kainavo 2,6 mln. eurų.
„Sunku vertinti pačią kainą, bet Vilniuje situacija yra tokia, kad Vilniuje gatvių bendras ilgis yra 2 tūkst. kilometrų, iš kurių tik 1,2 tūkst. kilometrų yra asfaltuoti. Beveik pusė gatvių nėra asfaltuota. Algirdo gatvė ir iki tol buvo normali, kas naudojosi, tas matė, kad perdarė gerą gatvę“, – naujienų portalui tv3.lt teigė A. Nemunaitis.
„Tai yra pinigų švaistymas. Vietoje to, kad sutvarkytume tas gatves, kur iš tikrųjų reikia, mes perdarome esamas gatves“, – pridūrė jis.
Politiko teigimu, jei būtų asfaltuojama nauja gatvė, reikėtų skelbti konkursą, viešai būtų matoma projekto sąmata.
„Tokiais atvejais kaip Algirdo gatvės aš negalėčiau atsakyti, kas yra rangovas. Čia daro kaip gatvių remontą, be konkurso. Ir tie pinigai jau masiškai leidžiami. Tos gatvės perdaromos kaip remontas, atliekama kažkas kažkur ir tik dabar netyčia sužinome tą sąmatą. Labai kliūna, kai sužinai, kiek tas dalykas kainavo ir kiek už tą sumą buvo galima padaryti“, – pasakojo A. Nemunaitis.
Pavyzdžiui, Didlaukio gatvės perdarymas, anot pašnekovo, kainavo 270 tūkst. eurų, atkarpos prie vadinamojo Minko žiedo rekonstrukcija – 530 tūkst. eurų, Konstitucijos prospekto atnaujinimas, A. Nemunaičio teigimu, kainavo taip pat netoli pusės milijono eurų.
„O čia 2,6 mln. eurų. Čia kažkoks kosmosas. <...> Aš galiu parodyti 88 vietas, kur tie pinigai galėjo būti panaudoti protingiau“, – kalbėjo A. Nemunaitis.
Už rekonstrukcijų – verslo ausys?
Politikas spėjo, kad gatvių rekonstrukcijas galėjo paskatinti čia statomi nekilnojamo turto projektai.
„Mano nuomone, galimai, tos rekonstrukcijos gatvių vyksta ten, kur atskiros tam tikros įmonės stato naujus pastatys. Galimai jiems už savivaldybės pinigus sukuriama nauja infrastruktūra“, – samprotavo A. Nemunaitis.
„Saulėtekio alėja perdaroma šiaip sau. Tokių šiaip sau gatvių perdarymų yra pakankamai daug, bet šiuo [Algirdo gatvės] atveju stebina ir sąmata. Gal ji ir sąžininga, bet miestui tai yra pakankamai didelė pinigų suma ir ji galėtų būti skirta visiškai kitiems dalykams“, – pridūrė jis.
Rangovo klaidos savivaldybei papildomai nekainavo
Naujienų portalui tv3.lt perduotame komentare savivaldybės atstovai patvirtino, kad Algirdo gatvės rekonstrukcija kainavo 2,6 mln. eurų. Kodėl už tokią sumą rekonstruotą gatvę reikėjo iš naujo tvarkyti?
„Savivaldybės sudaryta komisija tikrino Algirdo gatvės rekonstrukcijos užbaigtumą prieš darbų perdavimą. Komisijai išreiškus pastabas, rangovas savo lėšomis taiso klaidas. Tik po darbų perdavimo rekonstrukcija bus baigta, taigi tai yra ne naujas remontas, o iki šiol vykstančio pabaiga“, – teigiama savivaldybės komentare.
„Klaidų taisymas savivaldybei papildomai nekainuoja“, – priduria savivaldybės atstovai.
Naugarduko gatvė – 10 kartų pigiau
Vienas pirmųjų Vilniuje pradėto gatvių atnaujinimo ir humanizavimo šauklių – Naugarduko gatvės atnaujinimas. Naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, kiek kainavo jau užbaigta šios gatvės rekonstrukcija.
Savivaldybės teigimu, Naugarduko gatvė buvo atnaujinta keliais etapais. Iš pradžių įgyvendintas „keliaujančių kiemelių projektas“ ties Amatų gatve, dalis gatvės sekmadieniais atiduodama bendruomenei, kad ši galėtų organizuoti turgų.
Vėliau buvo rekonstruota Naugarduko ir Vytenio gatvių sankryža. Iš viso Naugarduko gatvės atnaujinimui ir pritaikymui bendruomenės veiklai skirta apie 250 tūkst. eurų.
„Gatvių humanizavimas vykdomas nuosekliai, centrines miesto gatves vis labiau pritaikant patogesniam pėsčiųjų ir netaršaus transporto (pavyzdžiui: dviračių, paspirtukų) eismui: iki teisės aktais nustatytų dydžių siaurinamos važiuojamosios dalys, o likęs plotas išnaudojamas želdynams ir dviračių ar pėsčiųjų takams.
Taip gatvės tampa saugesnės ir jaukesnės – tyrimai rodo, jog prie tokių gatvių gyvenantys žmonės yra socialiai aktyvesni, vyksta bendruomeninės veiklos, o automobiliai juda mažesniu greičiu, tačiau tolygiau (mažėja poreikis visiškai sustoti prie sankryžų, dėl ko mažėja spūstys).
Be to, karštuoju metų laiku želdiniai atlieka vėsinimo funkciją, mažina triukšmą, anglies dioksido kiekį bei dulkių susidarymą“, – gatvių humanizavimo pliusus vardina savivaldybė.
Sąlygos gerinamos vieniems, bloginamos kitiems
VILNIUS TECH Mobiliųjų mašinų ir geležinkelių transporto katedros prof. habil. dr. Henrikas Sivilevičius naujienų portalui tv3.lt pasakojo, kad pati gatvių humanizavimo idėja yra gera, tačiau būtina atkreipti dėmesį, ar humanizuojant gatvę ir gerinant sąlygas pėstiesiems ir dviratininkams, nenukenčia kitos sritys.
„Akivaizdu, kad jos nukenčia. Kadangi esu motorinės transporto priemonės savininkas ir valdytojas, man norėtųsi, kad gerinant aplinką, nenukentėtų ir motorinių transporto priemonių eismo dalyviai.
Labai gražu, kad dalį važiuojamosios dalies mes paimame želdynams, gėlėms, žolėms, medžiams, bet nukenčia tada kitų transporto dalyvių eismo sąlygos“, – teigė H. Sivilevičius.
Jo teigimu, viena didžiausių Vilniaus miesto problemų yra automobilių spūstys.
„Paklauskime, ar spūstys padidės ar sumažės [humanizavus gatvę]? Vienareikšmiškai galiu pasakyti, kad spūstys padidės. Paimkime Saulėtekio alėją, kuri yra dabar rekonstruojama. Labai viskas puiku, kad pakeista asfalto danga, nufrezavo seną, sudėvėtą, įrengti du sluoksniai, bet viešajam transportui sustojimo vietų faktiškai nebeliko.
Jeigu autobusas ar troleibusas sustoja jam skirtoje A juostoje, bet neturi, kur įvažiuoti, kaip anksčiau būdavo, tai paskui jį važiuojančios transporto priemonės taip pat turės sustoti ir laukti, kol bus vykdomas keleivių įlaipinimo procesas. Tai, mano nuomone, situacija pablogės“, – iškylančias problemas pavyzdžiu iliustravo VILNIUS TECH profesorius.
H. Sivilevičius svarstė, kad humanizuojant gatves sprendimų priėmėjai, šiuo atveju – miesto savivaldybė, į pirmą vietą iškelia grožį, o ne eismo funkcionalumą.
„Viskas priklauso nuo prioritetų. Bet tikėtina, kad sąlygos vairuotojams pablogės. Negalima daryti pagerinimų vienos rūšies dalyviams kitų sąskaita“, – įsitikinęs pašnekovas.
