G. Clooney, kuris aktyviai kovoja už tai, kad armėnų žudynės būtų pripažintos genocidu, dalyvauti tragedijos minėjimo renginiuose Armėnijoje atvyko šeštadienį.
Amerikiečių aktorius, Armėnijos prezidentas Seržas Sarkisianas, taip pat tūkstančiai armėnų padėjo gėlių prie amžinosios ugnies prie įspūdingos Cicernakaberdo memorialo. Pamaldos už genocido aukas vyko visoje Armėnijoje.
Genocidas yra „Armėnijos istorijos dalis. Tai taip pat yra dalis pasaulio istorijos. Tai nėra vienos tautos skausmas“, atvykęs į Jerevaną sakė Holivudo aktorius, kuris vėliau sekmadienį praneš, kas tapo pirmuoju Žmonijos pabudinimo aušros apdovanojimo laureatu.
Laureatui bus skirtas 100 tūkst. dolerių vertės apdovanojimas ir suteikta teisė nominuoti organizacijas, kurios įkvėpė jo veiklą, 1 mln. JAV dolerių prizui gauti.
„Šiandien mes pagerbiame armėnų genocido aukų atminimą, – pareiškė Armėnijos prezidentas. – Turkijos neigimo politika nepasikeitė. Taip pat nepasikeitė ir jos agresyvi pozicija visko, kas armėniška, atžvilgiu.“
Tarp minėjimo prie Cicernakaberdo memorialo buvo ir 63 metų Samvelas Balajanas, buvęs biologijos mokytojas, kurio teigimu, „ir praėjus 101-ieriems metams, Turkija neatsisako planų sunaikinti armėnus“.
„Turkijos lyderiai nuolat pasisako prieš armėnus ir padeda mūsų priešui Azerbaidžanui“, – sakė jis.
Armėnai sako, kad iki 1,5 milijono jų tautiečių buvo sistemingai išžudyti 1915–1917 metais Osmanų imperijos pareigūnų pastangomis, kai jų valstybė, kuri yra šiuolaikinės Turkijos pirmtakė, pradėjo byrėti.
Turkija šiuos pareiškimus atmeta argumentuodama, kad 300–500 tūkst. armėnų ir maždaug tiek pat turkų žuvo per pilietinius neramumus, kai armėnai sukilo prieš Osmanų imperijos valdytojus ir susivienijo su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis. Priešai iki apokalipsės
Šeštadienio vakarą daugiau nei 14 tūkst. deglus nešančių žmonių pražygiavo Jerevano centre, kur grupė Armėnijos revoliucinės laisvės partijos „Dašnakcutiun“ aktyvistų sudegino Turkijos ir Azerbaidžano vėliavas.
Praėjus šimtmečiui po masinių žudynių įtampa tarp Jerevano ir Ankaros vis dar yra didžiulė, nes ši remia Armėnijos priešą Azerbaidžaną kovoje dėl ginčijamo Kalnų Karabacho kontrolės. Anksčiau šį mėnesį per Azerbaidžano ir Armėnijos pajėgų susidūrimus dėl Karabacho abiejose pusėse žuvo per šimtą žmonių.
Didžiausi susirėmimai įvyko balandžio 2 dieną, o po kelių dienų, tarpininkaujant Rusijai, buvo pasiektos trapios paliaubos. Smurto protrūkis sukėlė nuogąstavimų, jog gali kilti didesnis konfliktas, į kurį bus įvelta Rusija su Turkija, atvirai palaikančia Baku.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas neseniai pareiškė, kad „Karabachas vieną dieną grįš į savo teisėto savininko rankas“, o Turkijos ministras pirmininkas Ahmetas Davutoglu pažadėjo remti Baku „iki pat apokalipsės“.
Maskva ginklus parduoda ir Armėnijai, ir Azerbaidžanui, tačiau artimesnius santykius palaiko su Armėnija, nes čia veikia jos karinė bazė, pareiškė, kad tokie pasisakymai yra „nepriimtini“.
