Šylant klimatui įvairių šalių mokslininkai kuria vienas už kitą drastiškesnius Žemės gelbėjimo planus. Kai kurios geoinžinerijos srityje dirbančių mokslininkų idėjos – nuo debesų skaidymo iki šiltnamio efektą sukeliančių dujų laidojimo vandenyno dugne – atrodo pasiskolintos iš fantastinės literatūros.
Gal būtent geoinžinerija yra tas būdas, kuris padės sustabdyti klimato kaitą? Apie tai kalbamės su Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėju profesoriumi Arūnu Bukančiu.
Į pagalbą pasitelks debesis
,,Šias idėjas propaguojantys mokslininkai teigia, kad alternatyvių energijos šaltinių – saulės, vėjo –panaudojimas negali sutabdyti klimato kaitos. Jų teigimu, įveikti ją ir sukurti palankesnes sąlygas gyvenimui Žemėje galima tik pasinaudojus geoinžinerijos metodais ir tik priėmus drastiškus taršą mažinančius sprendimus, kurie leistų sustabdyti šiltėjimą”, – atsakydamas į klausimą, ar geoinžinerija yra ta panacėja, kuri išgelbės mūsų planetą, sakė profesorius.
Mokslininkų siūlomas idėjas, kurių dalis balansuoja ant fantastikos ribos, pasak mokslininko, galima suskirstyti į tris grupes. Tačiau kol kas tai tik projektai – siūlymai, iš kurių nė vienas nėra įgyvendintas.
,,Viena iš idėjų – sumažinti Saulės spinduliuotės, pasiekiančios Žemę, kiekį. Jei mažiau Saulės spindulių pasiektų Žemę, jų būtų sugeriama mažiau ir temperatūra ne tik stabilizuotųsi, bet gal net būtų galima ją sumažinti. Subalansuoti Saulės ir Žemės energiją siūloma keliais būdais. Pavyzdžiui, siūloma purkšti atmosferoje – žemutiniuose stratosferos sluoksniuose, 20-30 km aukštyje, sieros dioksido, aliuminio dioksido daleles aerozolio pavidalu. Jos atspindėtų dalį Saulės energijos, ir jie nepasiektų Žemės”, – pasakoja A. Bukantis.
Pašnekovo teigimu, taip pat siūloma ardyti debesis, ypač ekvatoriaus srityse, nes kaip tik virš pusiaujo esanti debesų sistema yra labai tanki ir stabili.
,,Šios idėjos autoriai teigia, kad jei debesys sulaikytų mažiau nuo Žemės kylančios šilumos, į kosminę erdvę jos sugrįžtų daugiau ir Žemė atvėstų. Bet yra ir priešingas pasiūlymas – padidinti debesų tankį. Pavyzdžiui, pripurškus į atmosferą jūros vandens, būtų galima pasiekti, kad jie atspindėtų daugiau Saulės siunčiamos energijos. Dar vienas pasiūlymas – panaudojant nano ir kitas technologijas į atmosferą purkšti metalo dulkes, kurios plūduriuodamos ore atspindėtų dalį į Žemę plūstančios spinduliuotės”, – tęsia A. Bukantis.
Baltastogiai namai ar dujų kapinynas vandenyno dugne
Dar vienas siūlymas, pasakoja mokslininkas, panaudoti Saulės spinduliuotę atspindinčias medžiagas. ,,Pavyzdžiui, teigiama, kad kelio dangos galėtų būti šviesesnės. Taip pat yra paskaičiuota, kad jei namų stogus visame pasaulyje nudažytume baltai, dėl padidėjusios Žemės atspindimos spinduliuotės temperatūra sumažėtų 1 laipsniu”, – pasakoja jis apie geoinžinerijos šalininkų visame pasaulyje siūlomas idėjas.
Pasak lietuvių mokslininko, kita siūlomų priemonių grupė – šiltnamio efektą didinančių dujų ir kitų atmosferos teršalų mažinimas. ,,Siūloma jas absorbuoti ir surinkti, kad atmosferoje sumažėtų teršalų koncentracija. Svarstoma ir galimybė prisotinti vandenynus geležies jonais. Tai paskatintų fitoplanktono fotosintezę. Atliekų perdirbimui taip pat siūloma naudoti naujas technologijas – deginti jas aukštoje temperatūroje, o šio proceso metu gaunamus produktus palaidoti arba panaudoti pramonėje”, – aiškina A. Bukantis.
,,Taip pat siūloma laidoti šiltnamio efektą didinančias dujas vandenyno dugne arba giliai po žeme – jos patektų ne į atmosferą, o, vaizdžiai kalbant, iš kamino vamzdžiais keliautų į vandenyno dugną ir ten būtų išleidžiamos. Šios idėjos šalininkai remiasi prielaida, kad dujos, patekusios į vandenyno dugne esančius nejudančio vandens sluoksnius, į paviršių jau nepakiltų”, – sako mokslininkas ir priduria: ,,Tačiau teorija, kad jos tikrai nepakils – abejotina”.
Auginsime Arkties ledynus
Trečia geoinžinerinių siūlymų grupė susijusi su Arkties ledynų plotų padidinimu ir jų tirpimo sustabdymu. ,,Arkties ledynai taip pat atspindi Saulės spinduliuotę. Padidėjusi ledo danga į kosminę erdvę atspindėtų daugiau šilumos energijos, o kuo daugiau jos bus atspindėta, tuo lėtesnis bus atšilimo tempas. Kadangi ledynai sparčiai tirpsta, teoriniais svarstymais, kaip sustabdyti šį procesą, labai domimasi. Pavyzdžiui, vienas iš siūlomų būdų – ledo susidarymo vietose purkšti gėlą vandenį, kuris užšąla greičiau už sūrų: ima kristalizuotis esant nulinei temperatūrai”, – pasakoja A. Bukantis.
Pasak profesoriaus A. Bukančio, jei pavyktų sustabdyti temperatūros kilimą, pavyktų pristabdyti ir ledynų tirpimą. Tada iš ledynų į pasaulinį vandenyną patektų mažiau vandens, vandenynas taip nesiplėstų, o jo lygis nekiltų taip sparčiai. Vadinasi, kai kuriems sausumos plotams gresiantis pavojus būti palaidotiems po vandeniu taip pat sumažėtų.
Vis dėlto, kokie drąsūs bebūtų pasaulio geoinžinerijos specialistų siūlymai kovoti su klimato atšilimu, kol kas tai tik teorija. (Bus daugiau.)
