Kaip teigiama antradienį išplatintame LGGRTC pranešime, pasirašydamos sutartį institucijos įsipareigojo koordinuotai dirbti kartu laisvės kovų ir teroro vietų tyrimų ir apskaitos srityse, siekiant tinkamos valstybės vietovių ir statinių, susijusių su sovietų vykdytu Lietuvos gyventojų genocidu ir partizaniniu judėjimu, apsaugos.
„Tai ne tik institucinis susitarimas – tai atsakomybė prieš visuomenę ir istoriją. Bendradarbiaudami galėsime išsamiau ir nuosekliau tyrinėti archyvinius šaltinius, operatyviau reaguoti į naujus duomenis, aktyviau įamžinti svarbias vietas ir asmenybes“, – pranešime cituojamas LGGRTC generalinis direktorius Arūnas Bubnys.
Centro teigimu, sutartis apima Lietuvos ginkluoto ir neginkluoto partizaninio pasipriešinimo 1944–1953 metais, Lietuvos pasipriešinimo okupaciniams režimams 1939–1990 metais, Lietuvos išsivadavimo iš totalitarinių ir autoritarinių režimų, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo laikotarpius bei SSRS vykdytą agresiją Lietuvoje 1990–1991 metais.
Pasirašytas bendradarbiavimo dokumentas numato abipusį įsipareigojimą dalintis informacija, koordinuoti kompleksinius tyrimus, rengti kultūros paveldo objektų apskaitos dokumentus ir pagal visuomenės poreikį bei valstybės prioritetus teikti vieni kitiems ekspertinę pagalbą tiek partizanų identifikavimo, tiek jų užkasimo vietų paieškose.
Didžiausias dėmesys, anot LGGRTC, bus skiriamas iki šiol nepažymėtoms ar nepakankamai įvertintoms Lietuvos partizanų užkasimo vietoms, kapams, žudynių bei kitoms atmintinoms vietoms ar statiniams.
Sutartį pasirašiusios institucijos taip pat įsipareigojo reguliariai rengti pasitarimus, dalintis tyrimų rezultatais, ir įtraukti viena kitos atstovus į darbo grupes.
Partizaninis karas prieš Sovietų Sąjungos okupaciją Lietuvoje vyko 1944–1953 metais. Jame dalyvavo ne mažiau kaip 50 tūkst. žmonių, o visame pasipriešinimo judėjime kaip pogrindžio organizacijų nariai, rėmėjai dalyvavo apie 100 tūkst. Lietuvos gyventojų. Šiame kare žuvo per 20 tūkst. partizanų ir jų rėmėjų.
LGGRTC vykdo kovoje žuvusių ar okupantų nužudytų ir slapčia užkastų laisvės kovotojų – partizanų, ryšininkų ir jų rėmėjų – palaikų paieškas. Jis taip pat renka laisvės gynėjų giminaičių DNR, kad paskui galėtų identifikuoti rastus palaikus.
Anot centro, atliekant memorialinių vietų ir statinių, susijusių su Lietuvos gyventojų genocidu ir rezistenciniu judėjimu, inventorizaciją ir sudarant jų sąvadą iki šiol yra ištirta 2061 vietovė, 390 statiniai, nufotografuoti ir aprašyti 2376 paminklai.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
