Rengiant pertvarkyti valstybės tarnybą, su Seimo socialdemokratų frakcija ketvirtadienį susitikusi prokuratūros vadovė ragino pasirūpinti, kad pakėlus teisėjų atlyginimus, atitinkamai būtų keliamas ir prokurorų atlyginimas.
Pasak N. Grunskienės, daugelyje Europos valstybių egzistuoja praktika ir rekomendacijos teisėjų ir prokurorų atlyginimus laikyti panašius, tuo tarpu Lietuvoje atlyginimai pirmiausia bus pakeliami teisėjams, o prokurorams atlyginimai nekiltų.
„Šiandien prokurorų atlyginimai yra mažesni nei atitinkamos grandies teisėjų atlyginimai, o įsigaliojus naujiems teisėjų atlyginimams ir jų koeficientams, nepakeitus prokurorų pareiginės algos koeficientų, atlyginimų skirtumas taps visiškai prokurorus demotyvuojančiu ir skatinančiu palikti tarnybą prokuratūroje“, – sakė generalinė prokurorė.
Jos duomenimis, šiuo metu prokuratūros biudžetas siekia apie 34 mln. eurų metams, absoliuti dauguma šių lėšų yra skirta atlyginimams, kitoms išlaidoms skiriama apie 3-4 proc. lėšų.
Norint, kad prokurorų atlyginimai nesiskirtų nuo teisėjų algų daugiau kaip 5-10 procentų, tam reikėtų 12,7 mln. eurų papildomai.
Šiuo metu prokuratūra turi apie 650 tūkst. eurų skolą. Pasak N. Grunskienės, Lietuvos paštas jau grasina nebesiųsti jų korespondencijos.
„Mes jau niekam nebeturime. Mes jau 650 tūkst. eurų skoloje“, – sakė ji.
Ragina anksčiau keisti apmokėjimą
N. Grunskienė atkreipė dėmesį, kad pirmajame valstybės tarnybos pertvarkos etape nuo kitų metų liepos 1 dienos prokuratūra nefigūruoja.
Pasak generalinės prokurorės, rengėjai nepaaiškina, kodėl prokurorai priskiriami statutiniams pareigūnams, kurių apmokėjimo tvarka keistųsi tik nuo 2024 metų sausio.
„Prokuratūra nuo 2003 metų nebėra statutinė institucija, o prokurorai nebėra statutiniai pareigūnai, ir teikiamas projektas – teisėjų darbo užmokesčio sistema keičiama atskirai nuo prokurorų, kas prieštarauja daugybei tarptautinių rekomendacijų“, – kalbėjo generalinė prokurorė.
Pasak N. Grunskienės, prokuratūra jau dabar susiduria su didžiuliais iššūkiais ieškodama naujų darbuotojų.
„Prokuroro darbas tapo visiškai nepatrauklus, kadangi šiais metais neįvyko egzaminas į prokurorus, nes nesusirinko norinčių laikyti egzaminą skaičius“, – sakė pareigūnė.
VRM: teisėjų atlyginimai nekelti ilgiau
Valstybės tarnybos pertvarką rengianti Vidaus reikalų ministerija (VRM) teigia, jog sprendimas kelti teisėjų algas anksčiau priimtas todėl, kad jų darbo užmokestis nebuvo koreguotas nuo 2008 metų, yra nekonkurencingas ir neleidžia sistemoje išlaikyti aukštos kvalifikacijos profesionalų.
„Rengiant valstybės tarnybos pertvarką atlikta retrospektyvi darbo užmokesčio analizė parodė, kad teisėjams atlyginimai nebuvo koreguojami seniausiai (nuo 2008 m.) Tuo tarpu prokurorų koeficientai augo“, – BNS atsiųstame komentare teigia ministerija.
Jos teigimu, lyginant su kitomis viešojo sektoriaus įstaigomis, tokiomis kaip Valstybės kontrole, Viešųjų pirkimų tarnyba ir prokuratūromis, esamas teisėjų atlyginimų dydis „nėra adekvatus“.
Generalinės prokurorės pateiktais duomenimis, šiuo metu tarnyboje dirba 607 prokurorai. Pernai tarnybą paliko 22, šiemet – 20 prokurorų. Priimti tik keturi nauji prokurorai.
„Nors prokurorų ir mažėja, tačiau susidariusi skola mums neleidžia priimti naujų kvalifikuotų darbuotojų“, – sakė N. Grunskienė.
Jos teigimu, dideliu finansiniu smūgiu prokuratūrai tapo 90 tūkst. eurų mokestis už depozitinę sąskaitą, kurioje laikomi pinigai, sumokėti kaip užstatas.
Nėra pinigų komandiruotėms, remontui
Pasak generalinės prokurorės, kolektyvas sparčiai sensta. Be to, dėl nedidelio atlyginimo skirtumo tarp eilinio ir vadovaujančio prokuroro, labai mažai prokurorų dalyvauja atrankose į vadovus, konkursai kartais neįvyksta.
Pasak N. Grunskienės, prokuratūros algos šiuo metu yra „visiškai nekonkurencingos“ darbo rinkoje: specialistai dažnai neuždirba nė tūkstančio eurų po mokesčių.
„Dėl mažo atlyginimo žmonės išeina iš darbo, motyvuodami, kad negali sau leisti dirbti prokuratūroje, nors ir norėtų, nes nepajėgia aprūpinti savo šeimų“, – sakė generalinė prokurorė.
Prokurorai budi nedarbo metu ir savaitgaliais, tačiau už tai jiems nėra mokama.
Dėl mažų atlyginimų prokuratūra negali atnaujinti darbuotojų kompiuterių, mobiliųjų telefonų, automobilių parko.
Pasak N. Grunskienės, išskirtinai blogos sąlygos – Tauragėje, kur patalpos, pasak generalinės prokurorės, „nukelia į 1990-uosius metus“, o Kėdainiuose patalpose buvo įgriuvęs stogas.
Itin brangiai prokurorams kainuoja vertimai. Pavyzdžiui, išversti vienos bylos kaltinamąjį aktą į retą kalbą prokuratūrai kainavo net 14 tūkst. eurų.
Nėra pinigų ir įrengti pakankamai vietų dirbti su įslaptinta medžiaga pagal Valstybės saugumo departamento reikalavimus, o dėl lėšų komandiruotėms trūkumo prokurorai negali vykti į tarptautinius renginius, teigia generalinė prokurorė.
Rengia valstybės pertvarką
Iššūkių sukėlė prokuroro išsiuntimas tirti karo nusikaltimams Ukrainoje.
„Prokuroras išvyko neturėdamas draudimo, kadangi nė viena draudimo kompanija nesutiko drausti. Tai tikrai džiaugiamės, kad viskas sėkmingai, prokuroras grįžo, tačiau tikrai jautėmės nekaip“, – pasakojo generalinė prokurorė.
Vyriausybė teikia valstybės tarnybos pertvarką, kuria norima valstybės tarnybą padaryti lankstesne, stiprinti vadovų korpusą.
Projektu siūloma panaikinti viršutines valstybės tarnautojų atlyginimo lubas, decentralizuoti valstybės tarnautojų atrankas, bet konkursus į įstaigų vadovų pareigas organizuoti centralizuotai. Taip pat ketinama atsisakyti didžiausio leistino tarnautojų ir darbuotojų skaičiaus – institucijų ir įstaigų vadovai patys spręstų, kiek ir kokių pareigybių reikia veiklai vykdyti bei iškeltiems tikslams pasiekti.
Numatoma, kad vadovų darbo užmokestis priklausytų nuo pasiektų rezultatų, o pareiginė alga būtų skaičiuojama pagal vidutinį šalies darbo užmokestį, taip pat būtų atsisakoma priedų už tarnybos valstybei stažą.
Pakeitimai būtų aktualūs ne tik valstybės tarnybos įstaigų vadovams, valstybės pareigūnams, bet ir teisėjams, politikams.
