Generalinė prokuratūra panaikino Šiaulių apygardos prokuratūros nutarimą nesikreipti į teismą, ginant viešąjį interesą dėl Šiaulių arenos — dėl koncesijos sutarties pripažinimo negaliojančia. Šiaulių apygardos prokuratūrai nurodyta atlikti papildomą tyrimą. Pagal minėtą sutartį miestas arenos valdytojams kasmet moka apie 700 tūkstančių litų koncesijos mokesčio.
Įžvelgta klastotė
Šiaulių areną pagal koncesijos sutartį su Savivaldybe valdo Všį „Pramogų sala“, ji pasirašyta 2006 metų birželio 8 dieną. Prokurorų akiratyje koncesijos sutartis atsidūrė po to, kai “Šiaulių kraštas“ paviešino skandalingas sutarties pasirašymo aplinkybes.
„Šiaulių kraštas“ rašė, jog tuometinis Savivaldybės administracijos direktorius Genadijus Mikšys leido sau pasirašyti iš esmės suklastotą sutartį, nes ji neatitinka miesto Tarybos patvirtinto sutarties projekto.
Taryba buvo pritarusi nuostatai, kad jei koncesininkas per vienerius veiklos metus gauna pelną, tai Savivaldybė koncesijos mokesčio jam nemoka, o jeigu koncesininko grynasis pelnas per vienerius veiklos metus yra didesnis nei 6 procentai, koncesininkas įgyja pareigą sumokėti Savivaldybei koncesijos mokestį, kuris yra lygus visai grynojo pelno sumai, viršijančiai 6 procentus.
Šios nuostatos G. Mikšio ir VšĮ „Pramogų sala“ generalinio direktoriaus Gintaro Radavičiaus pasirašytoje sutartyje neliko — ji pakeista tik galimybe kasmet peržiūrėti koncesijos mokestį.
Bet mokestis nė vienais metais neperžiūrėtas, nors arena kasmet dirbo pelningai. Valdytojams pirmais metais byrėjo per 190 tūkstančių litų, vėliau — kasmet vidutiniškai po 740 tūkstančių litų iš miesto biudžeto.
Miestui nenaudinga sutartis
Generalinė prokuratūra konstatavo, jog Savivaldybės administracija pasirašė sutartį, pakeisdama formuluotę Savivaldybei nenaudinga linkme. Savivaldybė ne tik suvaržė savo teises nemokėti koncesijos mokesčio, bet ir atsisakė galimybės gauti iš VšĮ „Pramogų sala“ veiklos pelno.
Taip pat atkreiptas dėmesys, kad koncesijos sutartis sudaryta remiantis tikrovės neatitinkančiu dokumentu.
Prokurorai įžvelgė, jog VšĮ „Pramogų sala“, teikdama ataskaitas Savivaldybei, nepagrįstai išpūtė investicijas, kad gautų didesnį koncesijos mokestį.
Arenos valdytojai, aiškėja, „investavo“ ir į savo gerovę. Dėl to Šiaulių apygardos prokuratūra yra pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl galimo sukčiavimo stambiu mastu. Tiriamos finansinės— ūkinės ataskaitos, įtarimai kol kas nėra pareikšti.
Pats sau — „geras partneris“
Jau išsiaiškinta, jog „Pramogų sala“ iš uždarosios akcinės bendrovės “Geras prekybos partneris“, kurios steigėjas ir vienintelis akcininkas yra Darius Balčiūnas (jis — ir tos pačios “Pramogų salos“ dalininkas bei direktorius), pirko automobilį “Nissan Murano“ už 138 tūkstančius litų.
UAB „Geras prekybos partneris“ šį automobilį pirko lizingu už 135,8 tūkstančio litų, metus pasinaudojo ir pardavė “Pramogų salai“ brangiau nei pradinė tokio nenaujo automobilio kaina. Dar vieną automobilį — “Audi“ Q7 — “Pramogų sala“ vėlgi įsigijo už 138 tūkstančius litų iš privataus asmens.
Kitas VšĮ „Pramogų sala“ dalininkas ir generalinis direktorius Gintaras Radavičius už skatikus nuomojo arenos patalpas UAB “Rūmanta“, kurios akcininkas yra jis pats. Ši bendrovė nuomos mokesčio mokėjo po 2,22 lito už kvadratinį metrą.
Tos pačios patalpos anksčiau buvo nuomotos po 30 litų už kvadratinį metrą. Savivaldybės sporto mokykloms kurį laiką už arenos patalpų nuomą taip pat teko mokėti dešimt kartų brangiau — po 22 litus už kvadratinį metrą.
Nesiryžtama keisti klastotės
Naujosios kadencijos miesto Taryba kol kas tik svarsto, ką daryti. Buvo kilusios diskusijos, jog reikia ne koncesijos sutartį keisti, o tik „įrašyti gerą sakinį“ į pirmtakų sprendimą.
Rengtasi Tarybos sprendimą „priderinti“ prie klastotės. Bet po prokurorų susidomėjimo arenos koncesijos sutartimi, ši iniciatyva prislopo.
Gegužę miesto Taryba tik atnaujino koncesijos vykdymo priežiūros komisiją bei sugriežtino jos veiklos nuostatus ir reglamentą. Komisijai liko vadovauti Savivaldybės administracijos direktorius Vladas Damulevičius, kuris praėjusią kadenciją vadovaudamas komisijai dvejus metus nė nebuvo atsivertęs sutarties teksto.
Į priežiūros komisiją opozicijos atstovai nebuvo įsileisti — tarp jų nepateko ir Miesto ūkio ir plėtros komiteto siūlytas nepriklausomas Tarybos narys Artūras Visockas.
Būtent A. Visockas bei Seimo nariai šiauliečiai Edvardas Žakaris bei Valerijus Simulik ir kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, kad viešo intereso gynimo dėl Šiaulių arenos koncesijos sutarties nebūtų atsisakoma.
