Prasidėjo antrasis vasaros mėnuo, ir tvyrantys karščiai gena poilsiautojus atsigaivinti Baltijos bangose. Nuo gegužės pajūryje poilsiautojų saugumą akylai prižiūri gelbėtojų tarnybos. Tačiau net ir karščiausiomis vasaros dienomis jiems daugiau plušėti tenka ne vandenyje, o sausumoje. Gelbėtojai ne tik suteikia pirmąją pagalbą susižeidusiems ar gavusiems saulės smūgį, jie dėl tėvų neatsakingumo dažnai būna priversti dirbti vaikų auklėmis.
Šiurpina girti jaunuoliai
Šiemet uostamiesčio paplūdimiuose Smiltynėje, Melnragėje ir Giruliuose, kurie driekiasi net 12 km, dirba 80 gelbėtojų. Pernai poilsiautojų saugumu uostamiestyje rūpinosi dešimčia gelbėtojų mažiau. Pasak Klaipėdos miesto skęstančiųjų gelbėjimo tarnybos vyriausiojo specialisto Aleksandro Siakki, dažniausiai gelbėtojais tampa studentai, kuriems balandžio mėnesį reikia pereiti plaukimo ir fizinės ištvermės atrankas. „Kriterijus atitinkantys asmenys priimami dirbti 3–4 mėnesiams. Gelbėtojų darbo užmokesčiui šiemet skirta apie 800 tūkst. Lt. Jų alga siekia 1 tūkst. 73 Lt, neatskaičius mokesčių“, – pasakojo vyriausiasis tarnybos specialistas.
A.Siakki pasidžiaugė, kad nei pernai, nei užpernai Klaipėdos miesto teritorijoje nenuskendo nė vienas poilsiautojas. „Pernai gelbėtojai iš jūros ištraukė 16, o užpernai – 12 skęstančiųjų. Daugiausia problemų kelia neblaivūs poilsiautojai, kuriems maudynės – tik pramoga, pamirštant savo ir aplinkinių saugumą, – sakė A.Siakki. – Ypač šiurpina į Klaipėdą studijuoti atvykę jaunuoliai, kurie girtuokliauja paplūdimiuose. Neretai gelbėtojams tenka kviesti ir policijos pareigūnus.“
Vaikai mokomi dirbtinio kvėpavimo
Gelbėtojų darbas – ne tik gelbėti skęstančiuosius vandenyje, bet ir rūpintis poilsiautojų saugumu krante. „Jei susižalojote ar draugas gavo saulės smūgį, taip pat galite kreiptis į gelbėtojus. Įdomu tai, kad pastaraisiais metais didžiausias gelbėtojų galvos skausmas – pasiklydę vaikai. Keisčiausia, kad ne tėvai ieško pasimetusių vaikų, o atvirkščiai“, – sakė A.Siakki. Gelbėtojų tarnybos specialistas teigė, kad dažnai nutinka taip, kad vaikai gelbėtojų postuose praleidžia pusdienį ar ilgiau, o tėvai jų net neieško. „Poilsis – būtinas dalykas, tačiau suaugusiesiems nereikia pamiršti atsakomybės. Tėveliams linkėčiau būti atsakingesniems!“ – vieną didžiausių pajūrio problemų įvardijo A.Siakki.
Kaip elgtis jūroje, žmones reikia mokyti jau nuo vaikystės, todėl paplūdimiuose vaikams surengiamos specialios pamokos, žaidimai, rungtys. „Mažylius mokome elgesio jūroje kultūros, atskleidžiame gelbėtojų darbo ypatumus. Vaikai gali apžiūrėti ir gelbėtojų transporto priemones, patys pabandyti padaryti dirbtinį kvėpavimą“, – sakė Klaipėdos skęstančiųjų gelbėjimo tarnybos vyriausiasis specialistas.
Džiugi žinia ekstremalams
Nuo gegužės vidurio gelbėtojai pluša ir didžiausio šalies kurorto – Palangos – paplūdimiuose. 24 km paplūdimio ruože įrengtuose vienuolikoje postų nuolat dirba 24 gelbėtojai. Vėliau prie jų žada prisidėti dar 6. Poilsiautojų saugumu paplūdimyje jau penktus metus rūpinasi Palangos vandens motociklų sporto klubas, kurio prezidentas Jonas Pirožnikas pasidžiaugė, kad 80 proc. visų gelbėtojų dirba jau ne pirmus metus ir jie nuolat tobulina savo įgūdžius. J.Pirožnikas pabrėžė, kad šiemet ypač daug dėmesio skiriama prevencijai. „Savo vyrams kalu į galvas, jog gelbėti reikia krante, kad nereikėtų to daryti vandenyje“, – teigė vadovas.
Audringos jūros nebijančių pramogautojų šiemet laukia naujovė – galimybė įbristi į jūrą esant didelėms bangoms. Tai galima padaryti atitvertoje zonoje prie gelbėjimo stoties, kur budi gelbėtojai. Norintieji turės išklausyti instruktažą ir vilkėti gelbėjimo liemenes.
Gelbėtojai Palangos paplūdimiuose įrengtuose postuose budės visą vasarą, o rugsėjo 1–15 d. poilsiautojų saugumu jie rūpinsis budėdami tik centrinėje gelbėjimo stotyje. Uostamiesčio paplūdimiuose poilsiautojų saugumu bus rūpinamasi iki rugsėjo 15 d., o jei ir vėliau lepins geri orai, gelbėtojų darbo sezonas pailgės.
V. Žuklevičius
