• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Gelbėtojų vadas Alainas Rittineris nemiegojo 36 valandas. Šveicarijos tunelyje jis patyrė pačias žiauriausias akimirkas per savo 20 metų karjerą – tikrą siaubą. Po tragiškos autobuso avarijos jis vadovavo gelbėjimo darbams, ir tai, ką jis pamatė, ilgai įstrigs jo atmintyje, rašoma 20min.ch.

Gelbėtojų vadas Alainas Rittineris nemiegojo 36 valandas. Šveicarijos tunelyje jis patyrė pačias žiauriausias akimirkas per savo 20 metų karjerą – tikrą siaubą. Po tragiškos autobuso avarijos jis vadovavo gelbėjimo darbams, ir tai, ką jis pamatė, ilgai įstrigs jo atmintyje, rašoma 20min.ch.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Aš nemiegojau 36 valandas, tačiau nesu pavargęs. Aš nieko nevalgiau, bet nesu alkanas. Per pastarąsias kelias valandas aš pamačiau baisiausius dalykus per savo karjerą“, – pasakoja A. Rittineris.

REKLAMA

„Kai išgirdome apie nelaimę, tarsi suskambo žadintuvas. Praėjus septynioms minutėms po incidento pirmasis greitosios pagalbos automobilis jau buvo įvykio vietoje, greitai atvyko ir daugiau. Kai įėjome į tunelį, pamatėme suniokotą autobusą. Vaizdas buvo neįtikėtinas. Visi klausė: kaip tai įmanoma? Kodėl šis autobusas čia atsidūrė? Kupini vilčių mes priartėjome prie autobuso, norėdami visus išgelbėti. Tačiau staiga sustojome, tarsi kažkas viduje būtų užsiblokavę. Mes išgirdome siaubingus vaikų riksmus. Jie šaukė taip, kaip aš niekada nebuvau girdėjęs. Susidūręs su tokiais vaizdais, gali užsimerkti, tačiau negali to negirdėti“, – tęsia savo pasakojimą gelbėtojų vadovas.

REKLAMA
REKLAMA

Tragedija Šveicarijoje (nuotr. SCANPIX)Tragedija Šveicarijoje (nuotr. SCANPIX)

Tragedija Šveicarijoje (nuotr. SCANPIX)Tragedija Šveicarijoje (nuotr. SCANPIX)

„Kiekvienas iš mūsų norėjo padėti vaikams, kad šie nekentėtų ir neverktų. Jautėmės taip, lyg autobuse būtų mūsų pačių vaikai. Aš turiu dvi dukras, viena yra dešimties metų, kita – trylikos. Dauguma negyvų vaikų autobuse buvo dvylikametės mergaitės. Siaubingiausia buvo tai, kad visos autobuso sėdynės buvo išrautos iš vietų. Norėdami ištraukti vaikus, gelbėtojai turėjo po vieną pjauti sėdynes“, – prisimena A. Rittineris.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Gelbėtojas tęsia: „Vaikai buvo suspausti. Buvę priekyje – labiausiai. Tačiau būtent šie vaikai turėjo laukti ilgiausiai. Gelbėjimo darbai turėjo būti nuo autobuso galo. Keturi ar penki paramedikai galėjo tik žiūrėti į priekyje esančius vaikus, laikyti juos už rankų, kalbėtis su jais. Labai liūdna, tačiau kai kurie pasilaikymai už rankų tiems vaikams buvo paskutiniai. Bent jau mirė ne vieni, kažkas buvo su jais.“

REKLAMA

Tragedija Šveicarijoje (nuotr. SCANPIX)Tragedija Šveicarijoje (nuotr. SCANPIX)

Šveicarija (nuotr. SCANPIX)Šveicarija (nuotr. SCANPIX)

Gelbėtojus slėgė didžiulė įtampa. Kas pusvalandį su gelbėtojais bendravo psichologai: „Kai pamatai mirštantį vaiką, labai sunku. Tačiau kiekvienas gelbėtojas buvo atsidavęs 200 proc. Praėjus 40 minučių po pirmojo greitosios pagalbos automobilio atvykimo, pirmasis vaikas jau buvo ligoninėje. Ligoninės ir jų specialistai dirbo puikiai, todėl vienintelis dalykas, kuris mane guodžia, yra tai, kad mes vis dėlto sugebėjome išgelbėti kažkiek gyvybių.“

Tragedija Šveicarijoje (nuotr. SCANPIX)Tragedija Šveicarijoje (nuotr. SCANPIX)

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų