Vien per šį savaitgalį nuskendo 8 žmonės, iš viso per birželio dvi su puse savaitės – 21. Kas yra su mumis, lietuviais? Ko mes čia taip skęstam?
Jeigu lygintume su praėjusių metų statistika, tai praėjusiais metais per tą patį laikotarpį nuskendusiųjų buvo mažiau, bet jeigu žiūrėti nuo metų pačios pradžios, tai nuskendusiųjų buvo daugiau. Tai lemia karšti orai – pagrindinis dalykas, nes daugiau žmonių maudosi, todėl ir daugiau skęstančių.
Mes Europos Sąjungos (ES) skęstančiųjų vidurkį viršijame penkis kartus. Mus lenkia tik latviai. Tai kitose šalyse, Italijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, kur irgi karščiai yra, bet ten skęstančiųjų mažiau. Kodėl?
Aš manyčiau, kad, jeigu apie tą prevencinę veiklą kalbėti mokyklose, per televiziją, aš manau, žmonės gautų pakankamai informacijos, tačiau dabar gal tai būtų galima pavadinti kaip taisyklių nesilaikymu. Jie žino, kad negalima pavartojus alkoholio maudytis, pavargus maudytis, bet jie vis tiek maudosi.
Mes dažnai sakome, kad alkoholis yra viena didžiausių priežasčių, kodėl žmonės nuskęsta. Kiti įvardina, kad maudomasi nuošaliose vietose, kur nėra gelbėtojų ir tai yra priežastis. Kiek pastaroji yra rimta?
Tai irgi labai veikia statistiką. Jeigu pažiūrėtume pajūryje – mažiau nuskęsta žmonių, kadangi gelbėtojai budi nuolatos paplūdimyje. Nebent atsitinka nelaimė nuošalesnėje vietoje. Bet jeigu žmonės važiuoja maudytis prie ežerų, nuošalesnėje vietoje, nori ramybės, jeigu maudosi vienas ar dviese, tai jiems yra didesnė tikimybė, kad nuskęs. Tačiau, jeigu maudosi ten, kur yra žmonių daugiau, šie išgirstų, padėtų ir panašiai. Kitaip sakant, galėtų suteikti pagalbą. Jeigu niekas negirdi ir nemato, tai tam žmogui ar sutrikus sveikatai, ar plaukiant neįvertinus savo jėgų, pavargus, jam yra sudėtingiau išsikapanoti iš vandens.
Ar iš tikrųjų lietuviai daugiau alkoholio vartoja? O gal nežino vandens telkinio ir plaukia arba nori tiesiog pasirodyti? Jūs daugiau susiduriate su tomis priežastimis, tikriausiai matote, kas turi daugiausia įtakos?
Aš manyčiau, karštesnis oras ir alkoholis turi įtakos, bet lygiai taip pat reikšmingos ir visos kitos išvardintos priežastys. Tačiau yra džiugu, kad dauguma žmonių rūpinasi savo saugumu. Kaip pavyzdį galiu pasakyti, kad į ugniagesių gelbėtojų mokyklą, kuri ruošia plaukikus gelbėtojus, kreipiasi ir tėvai, kurie sako, kad aš auginu vaikus, kurie yra labai judrūs, mėgsta maudytis ir aš norėčiau baigti tuos kursus, kad aš galėčiau juos tinkamai prižiūrėti ir esant nelaimei galėčiau jiems suteikti pagalbą. Tai, pas tokius tėvus ir vaikai atitinkamai bus apšviesti, ką galima daryt, ko ne. Jeigu tėvai daro šiokį tokį indėlį – ir vaikai kitaip reaguoja. Vis tiek, vaikai, kaip žinome, stengiasi kopijuoti suaugusius.
Kas statistiškai daugiausiai skęsta: vyrai, moterys, vaikai?
Daugiausia pagal paskutinę statistiką skęsta vyrai, ir 44-65 metų.
Jeigu žmogus pamato skęstantįjį, neretai būna, kad žmogus plaukia jam padėti, tačiau jį patį nusitempia. Ką žmogus, puolantis gelbėti skęstančiojo, turi žinoti, kaip jis turėtų elgtis?
Tas, kuris plaukia gelbėti, visada turi turėti ratą arba plūdurą. Jeigu jūs įvertinote savo jėgas, kad jūs galite suteikti pagalbą tam žmogui, tai plaukdami link jo turėkite kažkokį daiktą, nes prilaukus prie skęstančiojo, kaip sakoma, skęstantysis visą laiką griebiasi šiaudo. Tai jis bandys griebtis jūsų. Tai tuo atveju jam pakištumėte ar kažkokį kamuolį, ar vaikų plaukimo ratą, net tą pačią šaką galime duoti, į kurią įsikabintų.
Jeigu to neturite ir jis įsikabino į tą gelbėtoją, tai yra keletas variantų: bandyti su delnu nustumti smakrą. Jeigu jis įsikabino iš priekio – reikia maksimaliai ištiesti ranką ir patraukti smakrą, tada jis atsikabins. Kitas variantas – bandyti panerti po vandeniu su juo, tada jis automatiškai norės išsikapanoti į viršų ir pasileis. O kad to neįvyktų, visą laiką prie skęstančiojo reikia priplaukti iš nugaros, kad jis negalėtų apsikabinti.
Daugiau žiūrėkite laidoje „Dienos komentaras“.
