Prasidėjęs maudynių sezonas – pats darbymetis gelbėtojams, kurie ragina poilsiauti atsargiai ir nepervertinti savo galimybių. Ypač išgėrus...
Toli gražu nebūtina sulaukti maudynių sezono atidarymo, kad suprastum vandenyje tykančius pavojus. Vien per pirmuosius keturis šių metų mėnesius buvo atlikti 154 gelbėjimo darbai vandenyje. Per įvairius incidentus žuvo 31 žmogus, iš kurių trys buvo dar nesulaukę 18 metų.
Balsas.lt pasikalbėjo su Klaipėdos Skęstančiųjų gelbėjimo tarnybos vyresniuoju specialistu Aleksandru Siakki apie gelbėtojų laukiančius iššūkius, poilsiautojų įpročius bei situacijas, kurios reikalauja greitos reakcijos, nes uždelsus – gali žūti žmogus.
- Ką labiausiai turėtų įvertinti vandens pramogų išsiilgę poilsiautojai? – balsas.lt pasiteiravo A. Siakki.
- Reikia įvertinti vandens ir oro sąlygas. Jei maudomasi jūroje, tada yra itin svarbus bangavimo veiksnys. Atėjus į paplūdimį privaloma pažiūrėti, kokios spalvos vėliava iškelta. Raudona – maudytis draudžiama, geltona – galima, bet pavojinga, o žalia – visiškai saugu.
Paplūdimiuose turi būti stendai su vaizdine informacija. Įspėjimai apie pavojingą ežero ar jūros dugną. Ypač tas aktualu, kai maudosi vaikai. Į paplūdimį atėję tėvai mėgsta atsipalaiduoti ir palieka vaikus be priežiūros.
Tėvai nori pailsėti ir kartais tiesiog pamiršta savo vaikus. Todėl gelbėtojams dažnai tenka ieškoti pasiklydusių vaikų. Pasitaiko situacijų, kai vaikai ieško savo tėvų. Skelbiame per garsiakalbius apie pasimetusį vaiką, o tėvai sugeba ateiti į nurodytą vietą po gero pusvalandžio.
Daugiausia skęstama ten, kur nėra gelbėtojų. Tokiose vietose,kaip įprasta, vartojamas alkoholis, o dažniausiai skęsta būtent išgėrę žmonės. Itin skaudu, kai nuskęsta tiek skęstantis, tiek jį gelbėti bandęs žmogus. Norisi priminti, kad skęstančiajam reikia nepanikuoti ir veltui neeikvoti jėgų. Geriau plūduriuoti ant nugaros arba ant pilvo. Kai skęsta žmogus itin neadekvačiai eikvoja jėgas. Juk vandenyje žmogaus svoris yra mažesnis. Todėl kaip įmanoma ramiau gulint vandens paviršiuje būtų galima sulaukti pagalbos.
Kai jūroje žmogus patenka į duobę, patariama likti kaip įmanoma ramesniam. Visi bando veržtis tiesiai į krantą, taip išeikvodami daug jėgų. Iš tiesų kranto link reikia plaukti į kairę arba į dešinę pusę.
- Kaip turėtų reaguoti skęstantį žmogų išvydęs praeivis?
- Svarbiausia, kad apie įvykį būtų pranešta bendruoju pagalbos telefonu 112. Tada reikėtų surasti pripučiamą daiktą, ilgesnį pagalį. Jei žmogus pasitiki savo jėgomis, tada gali bandyti priplaukti prie skęstančiojo. Bet toks elgesys itin pavojingas, nes skęstantis žmogus gali apsikabinti ir nusitempti kitą žmogų į dugną.
Yra pasitaikę atvejų, kad gelbėti puolė visiškai nemokantys plaukti asmenys. Ypač tas pastebima, kai skęsta vaikas. Nors reikėtų mąstyti blaiviai, kviestis pagalbos, bet afekto būsenoje žmonės dažnai reaguoja neadekvačiai.
- Ar poilsiautojai kreipia dėmesį į gelbėtojų perspėjimus?
- Galiu pasakyti, kad žmonės visiškai nekreipia dėmesio į vėliavas bei gelbėtojų perspėjimus. Dažniausiai, kai gelbėtojai ateina ir bando išvaryti iš vandens, nes yra nesaugu – poilsiautojai pyksta, bamba. Bet gelbėtojai tiesiog neleidžia jiems nusižudyti. O mums atkerta, štai iš Vilniaus ar kokio kito tolimesnio miesto atvažiavome, kaip čia dabar neišsimaudysi.
Galiu pasakyti, kad karštą dieną, kai būna 28-30 laipsnių, o bangavimas 3 balai, tai iki vidurdienio dar pavyksta sukontroliuoti situaciją. Bet po to gelbėtojams prasideda juodas darbas. Pradedame iš vandens žmones traukti vieną po kito. Besimaudantieji negali grįžti į krantą. O kiti mato, kad tokius traukiame iš jūros, bet jie vis tiek maudosi tose pačiose vietose.
Buvo atvejų, kai išgelbėjome vaikus, bet subarę atžalą tėvai vis tiek paliko juos arti vandens. Kartais 8-10 metų vaikas eina maudytis be tėvų priežiūros. Teko gelbėti 12 metų mergaitę, kuri vos išsilaikė vandens paviršiuje. Dalis tėvų negalvoja, kad gali kažkas nutikti, kol kažkas iš tikro neįvyksta.
- Kaip reikėtų maudytis, kad pavyktų išvengti skaudžių nelaimių?
- Svarbiausia, kai šokama į vandenį – žinoti jo dugną, įvertinti gylį, pažiūrėti ar nėra šakų, didesnių akmenų. Jei vandens gylis yra daugiau kaip du metrai, tada galima šokti drąsiai. Jei vandens telkinys seklesnis – tada rizikuojama stipriai susižaloti.
- Kokios didžiausios klaidos, kurias daro prie vandens poilsiaujantys žmonės?
- Yra trys pagrindiniai skaudžių nelaimių palydovai – žmonės pervertina savo jėgas, vartoja alkoholį ir tiesiog elgiasi neatsargiai. Dažniausiai vyrai elgiasi neatsakingai. Jie galvoja, kad viską sugeba.
- Gal galėtumėte pateikti konkrečių pavyzdžių, kai teko gelbėti skęstančiuosius?
- Apie 14-15 metų mergaitė maudėsi viena. Ji pakliuvo į srovę. Į mergaitės pagalbos šauksmą pirmas atsiliepė jos tėvas. Laimei, kad viską laiku pastebėjo gelbėtojai. Rezultatas – vandens prigėrė tiek tėvas, tiek dukra. Jie buvo ištraukti į krantą ir perduoti greitosios medicinos pagalbos darbuotojams.
Kita istorija – susijusi su 18-19 metų jaunimu, kuris nepabūgo 5 balų bangavimo ir nutarė pasiirstyti jūroje su baidarėmis. Nespėjo toli nuplaukti ir apsivertė. Gelbėtojams teko skubėti į pagalbą. Pavyko išvengti skaudžių pasekmių.
