Šiemet tai pirmasis mirties nuo šios ligos atvejis Lietuvoje. Mirusysis buvo nepilnametis. Pernai bei užpernai mirties atvejų nebūta, 2019 metais registruotos šešios mirtys, 2018 metais ši liga nusinešė penkias gyvybes.
„Išties apmaudu, kad tenka kalbėti apie beprasmes mirtis. Beprasmes, nes jų buvo galima išvengti tiesiog pasinaudojus mokslo pažanga. Norėtųsi, kad visi, ir ypač tėvai, kurie yra atsakingi ir priima sprendimus dėl savo vaikų sveikatos, labai rimtai pasvertų, kokia gali būti to sprendimo kaina“, – pranešime sakė NVSC Vilniaus departamento direktorė epidemiologė Rolanda Lingienė.
2017 metais Lietuvoje iš viso užfiksuotas 81 meningokokinės infekcijos atvejis, 2018 metų pabaigoje įvedus kūdikių skiepijimą nuo meningokokinės B infekcijos valstybės lėšomis, 2019 metais registruoti 37, 2021 metais – 11, 2020 metais – 12 atvejų.
Per penkis šių metų mėnesius Lietuvoje registruoti keturi susirgimai šia liga, visi jie – Vilniaus apskrityje.
„Riba, kurios reikia, kad liga būtų suvaldyta – 90 proc. paskiepytų vaikų iki vienų metų, kai Lietuvoje šiuo metu šis rodiklis siekia apie 75 proc. Tai yra per mažai“, – teigė R. Lingienė.
NVSC primena, kad ši infekcija plinta oro lašeliniu būdu, artimo kontakto su sergančiuoju metu, pavyzdžiui, valgant iš tų pačių indų, bučiuojantis ir kt.
Pirmieji ligos požymiai panašūs į peršalimo, vėliau gali pasireikšti stiprus galvos skausmas, pykinimas, vėmimas, odos bėrimai, sprando raumenų sustingimas.
Anot specialistų, meningokokinė infekcija yra ūmi, progresuoja žaibiškai, todėl šios ligos baigtis neretai neprognozuojama.
Lietuvoje nuo B tipo meningokokinės infekcijos pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių valstybės lėšomis skiepijami trijų, penkių ir 12–15 mėnesių kūdikiai.
