Atsimenate 20 priežasčių, kodėl Lietuva laimės „Eurobasket“ auksą? Ten būta kelių klaidelių (pavyzdžiui, Jonas Mačiulis savo oponentus kramtė ne vien gynyboje), bet iš esmės viskas pasitvirtino net su kaupu.
Tad prieš šio vakaro karą su Ispanija dėliokime paskutinius 10 štrichų, kaip auksas keliauja namo, į Lietuvą.
1. Nepameskime galvos dėl Pau Gasolio. Prisimenate 2013 metų finalą Liublianoje? Visa Lietuva, pradedant žaidėjais ir baigiant turgaus močiutėmis, tik ir kalbėjo, koks grėsmingas Tony Parkeris. Dievas (ir keli artimi bičiuliai) gali paliudyti, kad tada pusę dienos niurnėjau, kad tik neužmirštume Nicolas Batumo. Užmiršome. Buvome nubausti. Ir N.Batumo, ir Nando de Colo, ir dar kelių esą antraeilių „Les Bleus“ solistų. Šiukštu negalima daryti tos pačios klaidos šįvakar. Aišku, P.Gasolis yra tiesiog sužvėrėjęs, bet Lietuvos gynyba privalo būti lanksti ir mobili. Smagu, kad apie tai kalbėjo ir Jonas Kazlauskas, nuolat kartodamas, kad ispanai turi ir kitų ginklų.
2. Trenerių akistatoje reikia dar vieno J.Kazlausko preferanso. Keli kolegos viduryje čempionato sugebėjo viešai reikalauti J.Kazlausko galvos. Jūs rimtai? J.Kazlausko kariauna įsibėgėjo sunkiai, bet jai neprikiši, kad ji buvo nuobodi. Ir čia galima kalbėti ne vien apie dramatiškas rungtynių pabaigas, bet ir apie pasirinktas taktikas. Aišku, J.Kazlauskas negali visko atlikti už žaidėjus, o iki rungtynių su Gruzija imtinai lietuvius spaudė milžiniški susikaustymo pančiai. Prieš Italiją jie atsilaisvino, o per pusfinalį galutinai nukrito. Tačiau grįžtant prie trenerių temos, J.Kazlauskas yra galva ir pečiais aukštesnis už Sergio Scariolo. Ispanijos dirigentas lietuvį pranoktų nebent kaklaraiščio ir plaukų formavimo priemonių pasirinkimo varžybose. J.Kazlauskas su savo pagalbininkais vėl bus paruošęs puikų planą, o jo atlikėjams telieka sugroti šaunų rečitalį.
3. Mantas Kalnietis suras resursų. Rinktinės įžaidėjo sveikata buvo vienas esminių tautos rūpesčių. M.Kalnietis Lilyje žaidžia beveik be keitimų ir yra net ne pavargęs, o pervargęs. Tačiau egzistuoja toks dalykas, kaip emocijos, o su jomis galima užkopti į Everestą ir nusileisti žemyn. M.Kalnietis atlaikys. Atlaikys tiek, kiek reikės. Jei norite konkretesnio spėjimo – 14 taškų, 9 perdavimai ir 5 klaidos. Tiek klaidų mes galime sau leisti.
4. Jonas Valančiūnas privalo parodyti, kas čia bosas. Tenka kalbėti apie puolimą. Gynyboje Lietuvos vidurio puolėjas vis dar yra ganėtinai „žalias“ (ypač kalbant apie komandinę gynybą ir situacijų skaitymą) ir per kelias naktis niekas negali pasikeisti. J.Valančiūnas turi dirbti puolime. Jis turi laužti P.Gasolį, versti jį prakaituoti ir nervintis, rinktis pražangas. Jei rinktinės centras įkrapys sau įprastus 20 taškų, tai jau bus solidus indėlis į sėkmę.
5. Jonas Mačiulis prieš save matys automagistralę. Rudy Fernandezas žaidžia traumuotas, o Fernando San Emeterio tiesiog neturi argumentų prieš brutalią karmėlaviškio jėgą. Geriausiu gruzinų draugu tapęs Jonas dabar gali tapti geriausiu ispanų amigo. Ir jei Pablo Laso dar ko nors nepamatė, šis vakaras – geriausia proga plačiai atverti akis Madrido “Real” treneriui. J.Mačiulis gynyboje galės talkininkauti ir kitiems, o puolime privalo būti veržlus, agresyvus ir brutalus. Kitaip tariant – toks pat, kaip didžiąją čempionato dalį.
6. Mindaugas Kuzminskas gali skristi dar aukščiau. Lietuvos rinktinės garbanius žydi ir klesti. Tai, ką jis padarė pusfinalyje su Nemanja Bjelica, ilgam išliks kiekvieno krepšinio aistruolio atmintyje. Kaip ir spėjau, Kuzia tapo šios rinktinės slaptuoju ginklu. Prieš čempionatą jis buvo užkulisiuose besislepiantis masonas, o dabar jau mūrija vieną šedevrą po kito. Šiandien trumpomis atkarpomis jo lauks Nikola Mirotičius. Natūralizuotas juodkalnietis kol kas yra paniręs į letargą, tad reikia daryti viską, kad iš jo ir nepabustų.
7. Išbandymas antrajai linijai – du Sergio. M.Kalniečiui bus žvėriškai sunku atiduoti visas jėgas abiejose aikštės pusėse. Renaldas Seibutis savo darbus atliks, bet J.Kazlauskas privalo plėsti rotaciją. Artūras Milaknis tikrai žais, bet bent kelias minutes privalės sužaisti ir Lukas Lekavičius su Deividu Gailiumi. Beje, pastarasis visiškai neturi nei baimės, nei drovumo pojūčio. Manote, kad jis išsigąs “Real” žvaigždžių Sergio Llullo ir Sergio Rodriguezo? Manykite iš naujo. Lietuvai reikės kuo šviežesnių kojų, tad J.Kazlauskas nelabai turi pasirinkimų – jis turės pasitikėti tais, kuriuos atsivežė į čempionatą.
8. Paulius Jankūnas žais alkūnių žaidimą su Felipe Reyesu. Abu šie vyrai turi neįtikėtinai aštrias alkūnes. Abu kovotojai iki kaulų smegenų. Abu neužleis nė milimetro. Tai nebus gražios grumtynės, bet man asmeniškai jos bus vienos įdomiausių. P.Jankūnas turi viską, kad atsilaikytų ir šią mikrodvikovą net pakreiptų Lietuvos naudai.
9. Nuovargio faktorius. Jis – Lieuvos pusėje. Ispanai kentėjo nuo pat čempionato pradžios. Jų amžiaus vidurkis didesnis. Kai šiandien kalbėjau su mama, ji nuoširdžiai tarė: “Net gaila to Pau (Gasolio), atrodo visiškai nuvargęs.” Nors mūsuose energijos rezervai jau taip pat prie pabaigos, bet jų turime tikrai daugiau už ispanus. Tiesą sakant, net įdomu, kas šįvakar greitins žaidimą – Lietuva ar Ispanija? Krypstu pirmo varianto link.
10. Ši rinktinė pagal komandinį potencialą yra “Eurobasket” komanda nr. 1. Tai sakiau prieš čempionatą ir šimtą kartų pakartojau per čempionatą. Daugelis nenorėjo tikėti, gal yra netikinčių ir iki šiol. Gal tebėra galvojančių, kad Lietuvos pergalės buvo netyčiukai? Tebūnie. Bet pakartoju 101-ą kartą – Lietuvos rinktinės komandinis potencialas yra sunkiai suvokiamas. Svarbiausia, kad lietuviai jau išsilaisvino nuo visų juos kamavusių psichologinių demonų. Dabar lieka tik vienas koncertas. Festivalio finalinis akordas. Sugrokite taip, kad visai krepšinio Europai užgniaužtų kvapą.
