Po paskutiniojo, lapkričio 26 dieną vykusio, Marijampolės savivaldybės tarybos posėdžio jau be didelių dvejonių galima teigti, jog valdančiąją koaliciją drasko vidiniai nesutarimai, kurių priežastis yra kova dėl „riebesnio kąsnio“, dėl didesnes įtakos, asmeninės naudos. O pažadai ir įsipareigojimai rinkėjams užmiršti
Kaip politikas, kaip Lietuvos socialdemokratų sąjungos pirmininko pavaduotojas, rašiau ir sakiau žmonėms, kad rinkimų sąrašas, kurį „puošė“ Seimo nario, apskrities viršininko, mokyklų direktorių ir kitų žmonių, pagal įstatymą negalinčių būti tarybos nariais, pavardės yra tos politinės jėgos dviveidiškumas ir rinkėjų apgaulė. Šitie veikėjai rūpinsis tik asmenine nauda, o žmogui gero darys mažai. Marijampolėje valdančioji koalicija susideda iš „Tvarka ir teisingumas“, Lietuvos krikščionių demokratų ir Brazausko socialdemokratų (LSDP) partijų atstovų. Tad žinant kažkada ištartus A.Brazausko žodžius: „Rinkimai baigėsi – pažadus pamirškit“, galima būtų ir nesistebėti. Tačiau artėjant 2008 metų rudenį vyksiantiems rinkimams į Seimą verta atidžiau pagvildenti esamą padėtį ir dar kartą priminti rinkėjams kas yra kas.
Taigi, minėtame tarybos posėdyje valdantiesiems nepavykus prastumti sau naudingos antikorupcinės komisijos sudėties, nesulaukė reikiamo dėmesio ir raštiškas teikimas dėl „Plėtros, ūkio ir verslo vystymo“ komiteto pirmininko atsistatydinimo iš užimamų pareigų. Teisinėje ir demokratinėje visuomenėje priimta, kad vadovas negalėdamas dėl vienokių ar kitokių priežasčių eiti pareigų atsistatydina.
„ Manau, kad bet kuris kitas komiteto narys, užėmęs komiteto pirmininko pareigas, galės sėkmingiau plėtoti savo asmeninį verslą“ ( paryškinta autoriaus ), rašo K.Kubertavičius. Dabar jau ekspirmininkas, beje, buvęs ir Seimo nariu, ir kelias kadencijas savivaldybės tarybos nariu, matomai sėkmingai „plėtojo“ savo asmeninį verslą, tačiau dabar savivaldybėje esant nesukalbamai opozicijai, o ypač Lietuvos socialdemokratų sąjungos atstovams, kažkas A.Brazausko partijai atstovaujantiems savivaldybės Tarybos nariams pradėjo strigti. Šito „strigimo“ priežastį gal žino valdančioji koalicija su meru iš „Tvarkos ir teisingumo“ partijos, o gal K.Kubertavičiaus bendrapartiečiai.
Kol kas, deja, tyla iš pozicijos apkasų. Kyla įtarimas, kad veikla, nuo kurios priklausė verslo plėtra savivaldybėje ir visas ūkis, galėjo būti siejama su didelių pinigų darymu. Biudžeto lėšos keliaudavo rinkiminei agitacijai, įvairioms dovanoms, koncertams, kelionėms, palankiai rašančiai ar rodančiai žiniasklaidai paremti, „duoklėms“ reikalingiems žmonėms sostinėje.
Juk kažkas panašaus buvo tarp partijos vicepirmininko V.Andriukaičio ir koncerno „Rubicon“. Paneigti ar patvirtinti tai gali tik specialiosios tarnybos, kurių priedermė prižiūrėti, kad mūsų valstybėje nebūtų zuokinių, uspaskichinių ar kitokių „fenomenų“
Straipsnio pradžioje minėjau, kad į susidariusią situaciją žiūriu iš moralinės, o ne teisinės pusės. Daugelis esame girdėję apie A.Paulausko Seimui pateiktą „politikų moralės ir etikos kodeksą“. Mano giliu įsitikinimu, kodeksas niekaip nepažabos valdžioje esančių cinizmo, o dar labiau suvešės jų nebaudžiamumas prieš savo rinkėjus. Vadinasi, toliau gilės piliečių nusivylimas valdžia, mažės politinis aktyvumas, o išrinktieji valdžion jausis neramiai tik tol, kol bus skaičiuojami balsai.
Ne paslaptis, kad savivaldybėse vienas iš didžiausių korupcijos židinių yra teritorijų planavimas, žemės sklypų paskirties keitimas, žemės nuosavybės klausimų sprendimas ir t.t. Gal todėl nemažai abejotinų nutarimo projektų, kuriuos kvestionavo Marijampolės savivaldybės Tarybos opozicijos nariai, valdančioji dauguma vieningai prastūmė. Pamenu, kaip viename Tarybos posėdyje svarstant klausimą dėl žemės ūkio paskirties žemės keitimo į komercinę kilo didelės aistros. Iš anksto žinant, kad tie trys hektarai turės būti išpirkti iš savininkų dėl „Via Baltica“ magistralės antros eilės statybos, paklausiau, kiek kartų branginama vieno aro kaina. Man buvo su nepasitenkinimo gaidele atšauta: “Gal dešimt, o gal dvidešimt kartų“. Tada paklausiau, kodėl taip neūkiškai švaistomi biudžeto pinigai. Ir išgirdau atsakymą, kad tai yra valstybės biudžeto pinigai, kurie opoziciją turėtų mažiausiai dominti. Peršasi mintis, jog tvarkomasi kaip anais gerais laikais ir gal čia nieko stebėtino, juk prie valstybės vairo sėdi tie patys komunistai ir jų auklėtiniai, tik dabar jie kitaip „pasikrikštiję“.
Po K.Kubertavičiaus atsistatydinimo pareiškimo išplatinimo atsitiktinai į mano rankas pateko dabar jau ekspirmininko rašytas kitas raštas, matomai skirtas savo bendražygiams. Štai viena citata iš to rašto: „Mes didžiuojamės ir džiūgaujame, kad dėl Marijampolės miesto planavimo, plėtros ir pagrindinių užstatymų viską nusprendžia vicemeras Vidmantas Brazys“. Priminsiu, jog V.Brazys yra A.Brazausko partijos Marijampolės skyriaus pirmininkas, dvi kadencijas buvęs savivaldybės meru. K.Kubertavičius tikriausiai daug žino, kad tiek metų abu su eksmeru „sėkmingai“ vystęs savo verslą dabar išdrįso pašiepti savo vadą, o gal esmė tame, jog norima pasirodyti rinkėjams šventesniu net ir už Romos popiežių.
Seime oligarchai bando prastumti „runkeliams“ elektroninį balsavimą ir tiesioginius merų rinkimus. Viskas labai paprasta. Reikiamų rezultatų gavimui reikėtų tik didelių pinigų, tada gali „užlūžti“ ir kompiuteriai, o į valdžią besibraunantys galės pateikti save kaip tyros, nepriekaištingos reputacijos veikėjai, nenuilstamai kovojantys net ir su savo aplinka.
Lietuvos socialdemokratų sąjunga vienareikšmiškai pasisako už tiesioginius seniūnų rinkimus, bet kategoriškai prieš tiesioginius merų rinkimus bei elektroninį balsavimą. Juk didelė rinkėjų dalis, ypač vyresnio amžiaus žmonės, nesusigaudo tame kompiuteryje, taigi atsiranda gera dirva balsavimo rezultatų klastojimui. Įteisinus tiesioginius merų rinkimus būtų žengtas dar vienas žingsnis link oligarchų valdomos demokratijos ir tolesnio Lietuvos piliečių nustūmimo nuo savo valstybės reikalų sprendimo.
Kur atveda amoralus politikų elgesys tiek savivaldybėse, tiek visoje valstybėje gerai pamatėme iš taip vadinamos švietimo sistemos reformos vyksmo. Paminti elementarūs ir prigimtiniai žmogaus būties principai. Žmogus turi žinoti ne tik savo teises, bet kas nemažiau svarbu – pareigas, būti atsakingu. Jei jis bus atsakingas prieš tėvus, artimuosius, šeimą, tada jaus atsakomybę ir prieš valstybę, prieš bendrapiliečius ir rinkėjus. Reiktų kartą ir visiems laikams atsisakyti veidmainystės politikoje ir branginti rinkėjų pasitikėjimą, bet ne mulkinti juos pažadais.
Gediminas Akelaitis yra Lietuvos socialdemokratų sąjungos pirmininko pavaduotojas, Marijampolės savivaldybės tarybos narys
