Rusijos dujų gigantė „Gazprom“, pasitelkusi lobistus, siekia, kad Europos Parlamente (EP) būtų duotas palaiminimas Baltijos jūros dugnu tiesti dujotiekį „Nord Stream“, teigia Lietuvos europarlamentarai.
Pasak jų, „Gazprom“ interesus gina Vokietija, todėl priešinimasis Lietuvą apeinančiam dujotiekiui tampa ypač sudėtingas. Balsavimas EP plenarinėje sesijoje Strasbūre numatomas kitą savaitę.
„Gazpromas“ yra paruošęs savo atsakomuosius dokumentus ir pataisas, kurių negali teikti pats „Gazpromas“, bet teikia per lobistus. Iš to matome, kad yra užsimezgęs gana didelis mūšis, ir aš negaliu garantuoti, kad pasipriešinimo jėgoms, kurios susijusios su Vokietija, nepavyks prastumti. Bandome tam priešintis, sieksime, kad viskas vyktų taip, kaip turi vykti“, - situaciją pasakojo EP narys, priklausantis Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) ir Europos demokratų frakcijai Vytautas Landsbergis.
Šie klausimai svarstyti penktadienį vykusiame Seimo užsienio reikalų komiteto (URK) posėdyje.
„Iš tikrųjų britai ir kiti skundėsi, kad buvo beprecedentis lobizmas iš vokiečių pusės, iš „Gazpromo“ pusės“, - patvirtino Socialistų frakcijoje dirbantis Justas Paleckis.
V.Landsbergio pasakojimu, nors EP Peticijų komitete buvo priimtas Lietuvai palankus sprendimas - netiesti dujotiekio tol, kol nebus ištirtas poveikis aplinkai - tačiau šiuo metu esą yra „užvestas pasipriešinimo mechanizmas“ ir dujotiekio tiesimo šalininkai nori persvarstyti klausimą.
EP komitete kompromisinis sprendimas netiesti dujotiekio tol, kol nebus ištirtas galima spoveikis aplinkai, buvo priimtas 53 balsų persvara prieš 3. Tačiau V.Landsbergio teigimu, projekto šalininkai pastaruoju metu ieško procedūrinių pažeidimų, sako, jog reikiami dokumentai nebuvo išversti į visas kalbas.
Nerimą EP nariams iš Lietuvos ir Seimo parlamentarams kelia ir tai, kad Europos Komisijos (EK) komisaras, latvis Andris Piebalgs, atsakingas už energetiką, neseniai pakeitė nuomonę ir tapo vienu aktyviausių „Nord Stream“ projekto rėmėju.
Socialistų frakcijos narys Justas Vincas Paleckis sako, kad yra kalbėjęsis su A.Piebalgsu ir šis jį patikinęs, jog „Nord Stream“ projekto atveju tai nėra jo vieno nuomonė - taip esą netiesiogiai buvo pasakyta, jog dujotiekio tiesimą Baltijos jūros dugnu bent iš dalies remia ir kai kurie EK nariai.
Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) ir Europos demokratų frakcijai priklausanti Laima Andrikienė stebėjosi, kad „Nord Stream“ projekto atveju savo nuomonės neruošė Aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas, nors jis, atrodytų, yra esminis, jeigu kalbama apie galimą dujotiekio žalą ekosistemai.
Apie galimą dujotiekio žalą aplinkai kalbama todėl, kad pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, antihitlerinė koalicija Baltijos jūroje nuskandino maždaug 40 tūkstančių tonų cheminių ginklų. Didžiausios kapavietės yra į rytus nuo Bornholmo ir pietryčius nuo Gotlando salos. Manoma, kad paskandintuose sviediniuose, bombose ir kituose sprogmenyse buvo maždaug 13 tūkstančių tonų nuodingų cheminių medžiagų.
Lietuvoje, Lenkijoje ir kitose Baltijos jūros šalyse nuogąstaujama, kad šioms medžiagoms patekus iš irstančių sviedinių į aplinką kiltų didžiulė ekologinė katastrofa. Dėl šios priežasties manoma, jog planas tiesti dujotiekį Baltijos jūros dugnu kelia grėsmę šios jūros aplinkai ir prie jos esančių valstybių gyventojams.
Pernai EP gavo dvi Lenkijos ir Lietuvos gyventojų peticijas, kuriose nuogąstaujama dėl „Nord Stream“ dujotiekio poveikio aplinkai. Lietuvoje parengtą peticiją parėmė 18 Baltijos šalių nevyriausybinių organizacijų, ją pasirašė apie 28 tūkst. gyventojų.
V.Landsbergis sako, kad norint Lietuvai palankaus sprendimo reiktų siekti, jog būtų atlikta iš tiesų nepriklausoma ekspertizė dar prieš dujotiekio statybas. Europarlamentaro teigimu, „Gazprom“ jau yra numačiusi ekspertus, kuriuos samdys, tačiau politikas leido suprasti, kad abejojama, ar dujų gigantės ekspertai objektyviai tirs galimą „Nord Stream“ poveikį Baltijos jūros ekosistemai.
„Poveikio analizė aplinkai bus nepaprastai svarbi. Kaip bebūtų gaila, projektas eina. Arba mes turim siūlyti kažką kieto, alternatyvų kokių“, - antrino Sąjungos „Už tautų Europą“ frakcijos narys Eugenijus Maldeikis.
