Giriamės, kad, kitaip nei Vakarų Europos gyventojai, turime bendravimo su Rytais patirties, tačiau akivaizdu, kad šią vertingą savybę mūsų politikai praranda. Tai rodo Vyriausybės bendravimas su Kremliaus valdomo koncerno „Gazprom“ vienu vadovų. Paprastai Vakaruose derybų metų kalbama gana atvirai. Visai kitaip yra Rytuose. Derybos čia vertinamos kaip galimybė apgauti partnerį, yra net toks žodelis „išdurti“.
Ar tikrai pastaruoju metu Lietuvoje du kartus apsilankiusio vieno iš „Gazpromo“ vadovų veide nuolat švietusi šypsena buvo netikra? Reikia pripažinti, kad rusas atrodė tikrai europietiškai. Gal todėl mūsų politikus jo laikysena ir užmigdė? Nespėjo premjeras su Europos Komisijos (EK) pirmininku Briuselyje pasidžiaugti, kad Europos Sąjungos (ES) energetikos strategija pradeda laužti Rusijos įšalą, jau tą pačią dieną sužaibavo iš Maskvos. Rusijos gamtinių dujų koncernas „Gazprom“ paskelbė apie kreipimąsi į tarptautinį arbitražą, kuriame sieks apginti savo investicijas dėl Lietuvos Vyriausybės vykdomos gamtinių dujų sektoriaus pertvarkos. Iš pradžių aiškinama, kad „Gazpromo“ atstovai be priekaištų išklausė ES inicijuotus ir Lietuvoje, kaip bandomajame poligone, vykdomus bandymus atskirti dujų tiekimą nuo infrastruktūros, t. y. dujų tiekėjams neleisti valdyti vamzdynų. Tačiau po kelių dienų „Gazpromas“ oficialiai pareiškė, kad Lietuva nevykdo prieš tris dienas priimtų susitarimų. Kokių susitarimų? Apie jokius susitikime pasiektus susitarimus nebuvo paskelbta. Tik paaiškinta, kad diskusijos vyko konstruktyviai ir sutarta iki kovo pabaigos susitikti dar kartą. Tai paliudijo ir susitikime dalyvavęs EK energetikos direktorato vadovas. Galbūt mes ko nors nežinome?
Ar galėjo tai būti iš anksto suplanuota klasta? Gal ir galėjo. Vis dėlto tikėtinesnė kita versija. Regis, „Gazpromas“ gal jau buvo susitaikęs su vamzdynų praradimu Lietuvoje, bet kaip tik tuo metu, kai vienas jo vadovų lankėsi Vilniuje, iš Briuselio atėjusi žinia išgąsdino Kremlių, todėl rusai nutarė spausti stabdžių pedalą. Priminsiu – tą dieną EK perspėjo aštuonias valstybes, kad jos turi padidinti konkurenciją energetikos srityje, kitaip turės stoti prieš Europos Teisingumo Teismą. Taigi dar iš aštuonių valstybių reikalaujama, kad jos atskirtų elektros ar dujų gamybą ar gavybą nuo tiekimo. Ir šį procesą valstybės turi pradėti nedelsiant, t. y. jau nuo kovo 3 dienos. Gal įvertinęs Lietuvos ir „Gazpromo“ santykių pasikeitimus Briuselis nusprendė papildyti apkabą naujais šoviniais, o Kremlius išsigando grandininės reakcijos?
Rusija akivaizdžiai spaudžia Lietuvą ir tikisi, kad palūšime. Smulkmena, tačiau panašiai buvo tikėtasi, kad paspaudus palūš Lietuvos tautinis olimpinis komitetas ir suteiks leidimą už Rusiją būsimoje olimpiadoje atstovauti perbėgėlei penkiakovininkei Donatai Rimšaitei. Spaudė kiek galėjo, tačiau kuo daugiau spaudė, tuo labiau stiprėjo atoveiksmis. Taip yra ir dėl dujų vamzdynų nuosavybės pakeitimo bei dujų terminalo statybos. Jau dabar aišku, kad terminalą Lietuva statys. Ir nesvarbu, kokios partijos laimėtų artėjančius rinkimus.
