Vis tik ne viskas taip paprasta. Teisininkų teigimu, įdomu tai, kad, pavyzdžiui, baudą į areštą pakeisti galima, tačiau arešto į baudą – ne.
Jie paminėjo, kad kvalifikacijos nereikalaujančių viešųjų darbų, tokių, kaip ravėjimas ar šlavimas, daugiausia gali skirti 240 arba 480 valandų.
Nemokamų darbų, kuriems jau reikia kvalifikacijos, tarkime, sveikatos priežiūroje, daugiausia gali skirti 100 valandų.
Vis tik, jei asmuo nesutinka atlikti viešųjų ar nemokamų darbų, niekas – net teismas – neturi teisės jo priversti.
Švelniausia bausmė – viešieji darbai
Anot advokatų kontoros „Glimstedt“ asocijuotosios partnerės, advokatės dr. Dovilės Murauskienės, baudžiamojo įstatymo bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu, nuo švelniausios iki griežčiausios išsidėlioja taip: viešieji darbai, bauda ir laisvės apribojimas.
Dar trys bausmės, jau skirtos tiesioginiam laisvės atėmimui, yra areštas, laisvės atėmimas ir laisvės atėmimas iki gyvos galvos.
Kalbėdamas apie viešuosius darbus advokatas Valdemaras Bužinskas nurodė, kad jie gali būti skiriami baudžiamąja tvarka arba pagal Administracinių nusižengimų kodeksą. O jų tvarka, anot specialisto, šiek tiek skiriasi.
Jis įvardijo, kad baudžiamąja tvarka viešieji darbai skiriami tik už nesunkius nusikaltimus arba baudžiamuosius nusižengimus, ir tik tada, kai tokią bausmę numato sankcija:
„Na, pavyzdžiui, numatyta bauda. Tai sankcijoje turi būti numatyta galimybė skirti viešuosius darbus. Jei tokios galimybės nėra, viešųjų darbų skirti negalima.“
Advokato aiškinimu, viešieji darbai skiriami nuo 1 iki 12 mėnesių, valandų skaičiumi negali būti ilgesni nei 480 val. už nusikaltimą, 240 val. – už nusižengimą.
Viešųjų darbų poreikį, V. Bužinsko teigimu, formuoja savivaldybė. Tad, jeigu kaltinamasis – vilnietis, tai darbai bus paskiriami ir atliekami Vilniaus miesto savivaldybėje.
Pašnekovas pabrėžė, kad viešieji darbai turi būti tokie, kuriuos atlikti gali realiai bet kas – jie nereikalauja jokios kvalifikacijos, ypatingų žinių.
Advokatas įvardijo, kad tai gali būti ravėjimas, šiukšlių rinkimas, šaligatvių šlavimas ir t. t. – patys įvairiausi darbai, kurių poreikis yra toje savivaldybėje.
Kokias bausmes galima pakeisti kitomis?
D. Murauskienė nurodė, kad baudžiamajame įstatyme, kaip ir Bausmių vykdymo kodekse, numatyta galimybė pakeisti teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę kita bausmės rūšimi.
Pavyzdžiui, paskirtą piniginę baudą pakeičiant viešaisiais darbais arba atvirkščiai. Pašnekovė atkreipė dėmesį, kad bauda gali būti pakeista tiek į švelnesnę bausmę, pavyzdžiui, viešuosius darbus, tiek ir į griežtesnę bausmę, pavyzdžiui, areštą.
Bet kokiu atveju, bausmės pakeitimo klausimą išsprendžia tik teismas.
Pasak advokatės, vienintelė išimtis šiuo atveju yra ta, kad bausmė, susijusi su laisvės atėmimu (pavyzdžiui, areštas, laisvės atėmimo bausmė), negali būti keičiama į su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę (pavyzdžiui, baudą).
Įdomu ir tai, kad, vengiant vykdyti laisvės apribojimo bausmę (tai yra griežčiausia su laisvės atėmimu nesusijusi bausmės rūšis), teismas visais atvejais keičia šią bausmę į areštą:
„Priešingu atveju, pakeitus laisvės apribojimo bausmę į viešuosius darbus, susidarytų situacija, kai asmeniui, kuris gera valia nevykdo jam paskirtos bausmės, yra skiriama švelnesnio pobūdžio bausmė.
Tai gali paskatinti asmenį tyčia nevykdyti laisvės apribojimo bausmės suvokiant, kad ji jam gali būti pakeista viešaisiais darbais ar bauda.“
Areštas neapsimoka nei kaltinamajam, nei valstybei
D. Murauskienės aiškinimu, bauda gali būti keičiama viešaisiais darbais dviem atvejais:
- jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Šiuo atveju valią gali išreikšti pats nuteistasis;
- jeigu asmuo vengia savu noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu. Šiuo atveju teismas sprendimą priima pagal antstolio prašymą.
Advokatė paminėjo, kad nusikaltimo sunkumas, pobūdis, kaltininko pozicija (prisipažįsta kaltu ar ne) neturi jokios įtakos sprendžiant klausimą dėl bausmės rūšies pakeitimo. Mat šios aplinkybės būna įvertintos dar paskiriant bausmę.
Jos rūšies pakeitimas yra jau ne bausmės pakeitimo, o jos vykdymo klausimas, t. y. kaip ta bausmė bus įvykdyta – sumokant baudą ar viešaisiais darbais.
Teisininkės teigimu, teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, jei asmuo yra finansiškai pajėgus sumokėti jam paskirtą baudą, viešieji darbai pirmiausia turėtų būti keičiami būtent į baudą, kuri savo esme ir pobūdžiu yra švelnesnė sankcija nei areštas.
„Skiriant baudą asmuo nėra izoliuojamas nuo visuomenės, turi galimybę toliau dirbti ar įsidarbinti ir išlaikyti save bei šeimą, taip pat nepatiria neigiamų įkalinimo pasekmių.
Baudos skyrimas yra naudingesnis ir pačiai valstybei, į kurios biudžetą yra sumokamos lėšos, vietoje to, kad būtų naudojamos valstybės lėšos išlaikyti asmenį arešto atlikimo vietoje“, – komentavo pašnekovė.
Vietoje 50 eurų baudos už greičio viršijimą – 6 valandos darbo
Kalbėdamas apie administracinius nusižengimus V. Bužinskas išskyrė, kad už juos baudą gali skirti tiek pareigūnas (pvz., už greičio viršijimą, viešos tvarkos trikdymą), tiek teismas (už administracinį nusižengimą).
Jis paminėjo, kad administracinėje teisėje viešųjų darbų, kaip bausmės, niekas iš karto neskiria. Tik gavus baudą ją galima pasikeisti į viešuosius darbus.
„Jei asmuo negali sumokėti tos baudos, neturi pinigų, jis gali kreiptis į teismą, kad visa arba dalis tos baudos jam būtų pakeista viešaisiais darbais. Jei tik dalis, tai skirtumą vis tiek reikės sumokėti.
Priklauso nuo to, kokia ta bauda, nes negalima viešųjų darbų duoti bet kiek – yra terminų ir valandų maksimumai“, – kalbėjo advokatas.
Pažymėtina, kad baudą į viešuosius darbus galima pakeisti už bet kokį administracinį nusižengimą, kad ir už greičio viršijimą
O baudžiamojoje teisėje skirtumas tas, kad viešuosius darbus galima gauti kaip bausmę iš karto. Ir pasikeisti į viešuosius darbus bausmę galima tik už tą, už kurią, kaip minėta anksčiau, yra numatyta sankcija.
„Jei baudžiamojoje teisėje asmuo negali arba vengia sumokėti baudą, jį išieško ir pamato, kad nėra jokių lėšų, tai ta bauda keičiama 1 MGL į 6 darbo valandas. Šiandien MGL yra 50 eurų. Tai 50 eurų baudos už 6 valandas viešųjų darbų.
Bet taip būna tik išimtiniais atvejais, nes baudžiamojoje teisėje teismas baudą paprastai keičia laisvės apribojimu. Ne atėmimu, o apribojimu“, – dėstė pašnekovas.
Kur kreiptis ir ar galima pasikeisti bausmę terminui pasibaigus?
D. Murauskienė pridūrė, kad bauda į viešuosius darbus ar areštą gali būti pakeičiama ir tuo atveju, jei bausmės vykdymo terminas (jį paprastai nustato antstolis, kuriam priskirta vykdyti teismo nuosprendį) jau yra pasibaigęs.
Kaip jau minėta, vienas iš atvejų, kodėl bauda keičiama – kai kaltininkas neturi galimybių sumokėti baudos. Tokiais atvejais, antstoliui kreipiantis į teismą, baudos įvykdymo terminas jau paprastai būna suėjęs, nurodė pašnekovė.
Advokatės aiškinimu, jei asmuo nori pakeisti baudos dydį, jis turėtų kreiptis į antstolį ir pateikti raštišką sutikimą, kad jam būtų pakeista baudos bausmė į viešuosius darbus. Tokiu atveju antstolis turi teisę kreiptis į apylinkės teismą su prašymu pakeisti bausmės rūšį.
Apylinkės teismo sprendimas gali būti skundžiamas apygardos teismui, kuris šiuo atveju yra galutinė instancija.
„Kiek trunka toks procesas – labai sunku įvertinti, kadangi tai priklauso nuo antstolio operatyvumo, teismų užimtumo, proceso dalyvių elgesio. Tačiau jis neturėtų trukti ilgiau nei kelis mėnesius“, – kalbėjo D. Murauskienė.
Jei asmuo nesutinka, viešųjų darbų skirti negali
V. Bužinskas dar paminėjo, kad be viešųjų darbų yra nemokami darbai, kurie yra susiję tik su baudžiamąja teise – su administracine neturi nieko bendro.
„Teismas gali skirti nuo 20 iki 100 valandų (ilgiausias terminas – 1 metai) nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ar rūpybos, ar kitose valstybinėse, nevalstybinėse įstaigose, organizacijose. Tai – ne bausmė, o baudžiamojo poveikio priemonė.
Ir šie nemokami darbai jau reikalauja ypatingos kvalifikacijos, kuri dažniausiai būna susijusi su kaltininko profesija. Pvz., jei teisiamas gydytojas, jis gali gauti baudą ir dar papildomai nemokamų darbų kokioje slaugos institucijoje“, – vardijo pašnekovas.
Itin svarbus aspektas, advokato teigimu, yra tai, jog nei viešųjų, nei nemokamų darbų negalima skirti be kaltininko sutikimo, pakeisti baudą į viešuosius darbus taip pat galima tik esant kaltininko prašymui:
„Jei asmuo nesutinka, jam tokia bausmė negali būti skiriama. Nes tai – konstitucinė vertybė: Lietuvoje priverstinis darbas yra draudžiamas. Niekas negali ir neturi teisės žmogaus priversti dirbti.“
Tą paminėjo ir D. Murauskienė. Pasak jos, gali atsitikti taip, kad, teismui paskyrus viešųjų darbų bausmę, nuteistasis teismo nuosprendžio vykdymo etape atsisako juos dirbti.
Tokiu atveju viešieji darbai turi būti keičiami kita bausmės rūšimi, paprastai – bauda.
