Pagal muitinės duomenų kaupimo įmonės „ImportGenius“ informaciją, šios siuntos buvo siunčiamos 2022 m. birželio-gruodžio mėnesiais.
„China North Industries Group Corporation Limited“, viena didžiausių Kinijos valstybinių gynybos rangovių, 2022 m. birželį išsiuntė šautuvus Rusijos įmonei „Tekhkrim“, kuri taip pat bendradarbiauja su Rusijos valstybe ir kariuomene. Pranešama, kad „CQ-A“ šautuvus, pagamintus pagal M16 modelį, bet dokumentuose pažymėtus kaip „civilinius medžioklinius šautuvus“, naudoja Kinijos sukarinta policija ir ginkluotosios pajėgos nuo Filipinų iki Pietų Sudano ir Paragvajaus.
Remiantis duomenimis, 2022 m. pabaigoje Rusijos subjektai iš Kinijos kompanijų taip pat gavo 12 bepiločių orlaivių dalių siuntų ir daugiau nei 12 tonų kiniškų šarvų, gabentų per Turkiją.
Nors muitinės duomenys akivaizdžiai nerodo, kad Pekinas pardavė didelį kiekį ginklų Maskvai specialiai siekiant padėti tęsti karą, bet jie atskleidžia, kad Kinija tiekia Rusijos įmonėms anksčiau nedeklaruotą „dvejopo naudojimo“ įrangą – komercines prekes, kurios taip pat gali būti panaudojamos ir mūšio lauke Ukrainoje.
Tai pirmasis patvirtinimas, kad Kinija tiekia Rusijos įmonėms šautuvus ir apsaugos priemones bei kad dronai ir jų dalys vis dar yra siunčiami į Rusiją, nepaisant vienos bendrovės pažadų stabdyti veiklą Rusijoje ir Ukrainoje bei užtikrinti, kad šie produktai nebūtų naudojami karo tikslams.
Šios siuntos buvo pristatytos jau po to, kai Jungtinių Amerikos Valstijų ir Europos lyderiai įspėjo Pekiną nepalaikyti Rusijos veiksmų Ukrainoje. Prieš kelias savaites Vakarų pareigūnai pareiškė, kad Kinija svarsto galimybę siųsti ginklus Rusijos kariuomenei, o tai gali pakeisti kovų Ukrainoje pobūdį ir pakreipti jas Rusijos naudai. Politikus taip pat neramina, kad kai kuri dvejopo naudojimo įranga Ukrainą pasieks kaip tik tuo metu, kai Maskvai labai reikia atsargų.
„Da-Jiang Innovations Science & Technology Co.“, dar žinoma kaip DJI, 2022 m. lapkričio ir gruodžio mėnesiais per Jungtinius Arabų Emyratus nedideliam Rusijos platintojui išsiuntė įvairių dronų dalių, pavyzdžiui, baterijų ir vaizdo fiksavimo įrenginių. DJI yra Kinijos įmonė, kuriai nuo 2021 m. taikomos JAV finansų departamento sankcijos už Kinijos valstybei tiekiamus dronus, skirtus stebėti uigūrų mažumą vakariniame Sindziango regione.
Be bepiločių orlaivių, Rusija jau kelis mėnesius bendradarbiauja su kitomis šalimis, įskaitant ir Kiniją, norėdama gauti navigacijos įrangos, palydovinių kamerų bei transporto priemonių komponentų ir kitų prekių, reikalingų jau metus trunkančiam karui Ukrainoje. Kol kas lieka neaišku, ar Rusija mūšio lauke jau naudoja šiuos šautuvus. Rusijos kompanija „Tekhkrim“ neatsakė į prašymus pakomentuoti. Tačiau DJI dronai karo zonoje buvo pastebėti jau prieš kelis mėnesius. DJI taip pat neatsakė į žurnalistų užduotus klausimus.
Nacionalinio saugumo taryba šią istoriją pakomentavo tik „ne spaudai“. Kinijos ambasada Vašingtone savo pareiškime nurodė, kad Pekinas yra „įsipareigojęs skatinti derybas dėl taikos“ Ukrainoje.
„Kinija nesukėlė šios krizės. Ji nėra viena iš šio konflikto šalių ir netiekė ginklų nė vienai konflikto pusei“, – sakė ambasados atstovas Liu Pengyu.
Lenkijos ambasadorius Europos Sąjungoje Andrzejus Sadosas, paklaustas apie „Politico“ gautų duomenų išvadas, sakė, kad „dėl galimų labai rimtų pasekmių tokia informacija turėtų būti nedelsiant patikrinta“.
Nors Vakarų sankcijos apribojo Maskvos galimybes importuoti pačius įvairiausius produktus nuo mikroschemų iki ašarinių dujų, Rusija vis dar gali pirkti kare praversiančias prekes iš „draugiškų“ šalių, kurios nesilaiko naujų Vakarų apribojimų, pavyzdžiui, Kinijos ar Persijos įlankos šalių.
„Kai kurie komerciniai produktai, tokie kaip dronai ar net mikroschemos, gali būti pritaikomi. Iš paprasto, nekenksmingo civilinio produkto jie gali būti paversti į mirtį nešančią karinę įrangą“, – sakė Samas Bendettas, Vašingtone esančio Karinio jūrų laivyno analizės Rusijos tyrimų centro vyresnysis mokslinis bendradarbis, pažymėdamas, kad dvejopo naudojimo produktai gali leisti Rusijai mūšio lauke pažengti į priekį.
Ekspertų teigimu, sunku atsekti, ar iš Kinijos gabenamos dvejopo naudojimo prekės yra parduodamos pirkėjams, ketinantiems naudoti technologiją civiliniais ar kariniais tikslais.
„Iššūkis, susijęs su dvejopo naudojimo prekėmis, yra tas, kad mūsų turima eksporto kontrolės sistema turi atsižvelgti ir į komercinio pardavimo galimybes, ir į tam tikrų prekių galimą panaudojimą kariniams tikslams“, – aiškino Zachas Cooperis, buvęs JAV Nacionalinės saugumo tarybos patarėjo kovos su terorizmu klausimais padėjėjas.
Maskva turi įvairiausių gudrių būdų išvengti sankcijų net ir tais atvejais, kai Kremlius trokšta konkrečios technologijos, gaminamos tik, tarkime, JAV, ES ar Japonijoje. Pavyzdžiui, ji gali pirkti prekes iš tarpininkų, veikiančių šalyse, turinčiose draugiškus prekybos ryšius tiek su Vakarais, tiek su Rusija.
Remiantis „ImportGenius“ duomenimis, pernai gruodį Rusija sugebėjo importuoti beveik 80 tonų neperšaunamų liemenių už maždaug 10 mln. JAV dolerių. Šias liemenes pagamino Turkijos įmonė „Ariteks“ ir dauguma jų buvo importuotos tiesiai iš Turkijos, nors dalis siuntų į Rusiją atkeliavo per Jungtinius Arabų Emyratus. Apsaugos priemones Rusija importavo ir iš Kinijos bendrovės „Xinxing Guangzhou Import & Export Co.“
Prekybos duomenys taip pat rodo, kad Rusijos valstybinė gynybos įmonė „Rosoboronexport“ dar nuo 2022 m. importavo mikroschemas, šiluminio matymo prietaisus ir atsargines dalis, pavyzdžiui, dujų turbininius variklius, iš įvairių šalių nuo Kinijos iki Serbijos ir Mianmaro.
Dvejopo naudojimo įranga taip pat yra galimas Kinijos būdas tyliai padidinti savo pagalbą Maskvai, išvengiant atsakomųjų veiksmų, kuriais pastarosiomis savaitėmis grasino Vašingtono ir Europos pareigūnai, jei Kinija nuspręstų siųsti ginklų Rusijos kariuomenei.
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas praėjusią savaitę žurnalistams sakė, kad Kinija sulauktų „pasekmių“, jei pradėtų tiekti ginklus Rusijai. Tiesa, jis pridūrė, kad nemato „jokių įrodymų“, jog Pekinas svarstytų galimybę pristatyti ginklus Maskvai.
„Pasiekėme stadiją, kai aiškiai parodome, kad taip neturėtų būti. Esu gana optimistiškai nusiteikęs, jog, šiuo atveju, į mūsų prašymą bus atsižvelgta“, – tikino jis.
Tarp karinės įrangos, kurią Kinija svarsto gabenti į Rusiją, yra bepiločiai orlaiviai, amunicija ir kiti nedideli ginklai – tai atskleidžia sąrašas, kuris į JAV prezidento administracijos ir Kapitolijaus rankas pateko dar prieš kelis mėnesius, teigia dokumentą perskaitęs asmuo. O žvalgyba pastarąjį mėnesį informavo Vašingtono ir JAV sąjungininkių visame pasaulyje pareigūnus, kad Pekinas gali priimti sprendimą gabenti ginklus į Rusiją.
„Mes manome, kad Kinija gali tiekti pagalbą Rusijai šiame konflikte. Matome, kad jie jaučiasi vis labiau nepatogiai dėl tokios pagalbos lygio ir todėl nedaro to viešai, nes tai susiję su poveikiu jų reputacijai, – per kovo 8 d. Kongreso posėdį pasakojo JAV nacionalinės žvalgybos direktorė Avril Haines. – Tai labai rimtas rūpestis, todėl mes atidžiai stebime, kiek pagalbos jie teikia.“
Atsirandant duomenų apie dvejopo naudojimo produktų siuntas į Rusiją, Vakarų šalys turėtų dėti daugiau pastangų šiems srautams slopinti.
„Mes jau pastebime sankcijas asmenims, gabenantiems karinę įrangą į Rusiją. Esu tikras, kad pamatysime, kaip Europos Sąjunga ir kitos šalys nusitaikys į tuos žmones, kurie padeda dideliems šios įrangos kiekiams patekti į Rusiją“, – tikino Jamesas Byrne iš Karališkojo Jungtinių paslaugų instituto, Jungtinėje Karalystėje veikiančios gynybos ekspertų grupės.
Pekinas ir toliau neigia didinantis paramą Rusijai. Tačiau keletas aukščiausių Kinijos pareigūnų ir pats prezidentas Xi Jinpingas neseniai nuvyko į Maskvą. Kinija taip pat yra pateikusi 12-os punktų taikos pasiūlymą dėl karo Ukrainoje, kurį Vakarų lyderiai kritikavo dėl jo dviprasmiškumo ir dėl to, kad jame nėra įtvirtinta būtinybė iš Ukrainos išvesti Rusijos karius.
