Jis prisipažino, kad pirmieji bandymai prisitraukti prie skersinio prieš keturis metus nenudžiugino. „Norėjau išbandyti save. Juk puikiai suprantame, kad paauglystėje berniukai mėgsta pasivaržyti, kas gali daugiau kartų prisitraukti prie skersinio ar atsispausti nuo žemės. Pabandžiau ir supratau, kad esu labai silpnas, - kalbėjo septyniolikmetis atletas. – Supratau, kad privalau tobulėti“.
Vaikinui net nekilo mintis moti ranka į gatvės sportą. „Vėliau tuo pradėjo užsiiminėti ir mano draugai, atsirado sveika konkurencija tarpusavyje. Vienas iš kito mokėmės, vienas kitam padėjome, bet kiekvienas norėjome būti geresnis už kitą, - šypsojosi Robertas. – Tai mane skatino nesustoti ir tobulėti. Iš pradžių tik darydavome atsispaudimus ir prisitraukimus. Netrukus internete radome vaizdo įrašų, kuriuose vaikinai užsiiminėjo aukštuoju pilotažu. Pradėjome mokytis“.
Po poros metų intensyvių treniruočių vaikinai išgirdo apie Lietuvoje organizuojamas gatvės gimnastikos varžybas. „Su draugu nusprendėme dalyvauti. Neapsirikome, draugas užėmė pirmą vietą, o pats likau ketvirtas. Tada supratau, kad galiu daugiau. Pradėjau rimčiau žiūrėti į savo treniruotes, - šypsojosi komandos „Project Mayhem“ narys. – Man trijų metų sunkių treniruočių tapau Lietuvos čempionu, gavau kelialapį į pasaulio čempionatą. Pirmą kartą ten sudalyvavęs likau trečias, šiais metais – antras, suprantu, kad kitais metais privalau laimėti“.
Robertas patikino, kad gatvės gimnastika nereikalauja daug resursų. „Svarbiausia, kad turime skersinį, lygiagretes ir grindis. Ir visai nesvarbu, kur visa tai yra – tai gali būti salėje, lauke. Tuo ši sporto šaka ir yra smagi – ja gali užsiiminėti bet kur“, - pečiais traukė jaunasis atletas.
Sulaukęs klausimo apie savo ateitį Robertas prisipažino, kad toli neplanuoja. „Visi mano planai yra susiję su komanda. Jų kol kas nenorime atskleisti. Galiu tik pasakyti, kad norime pasirodymus daryti ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje, - sakė R. Polonskis. – Tikrai žinau, kad toliau treniruosiuosi. Norisi išpopuliarinti mūsų sporto šaka. Žinau, kad jai prijaučia ne tik jaunimas, ją mėgsta ir vyresnio amžiaus žmonės. Noriu, kad Lietuvoje atsirastų daugiau aikštelių“.
Pasirodo, tai yra pati skaudžiausia gatvės gimnastų tema. „Užsienyje tokias aikšteles randame beveik kiekviename kieme. Jose renkasi labai daug jaunimo, kurie sportuoja mėgėjiškai, kiti galvoja apie pasaulinį lygį. Lietuvoje trūksta aikštelėlių. Aikštelę, kurioje treniruojuosi, mes pastatėme su draugais iš savo lėšų. Džiaugiamės, kad jos niekas nesulaužo. Tiesiog joje praleidžiame daug laiko, todėl patys ir saugome“. - juokėsi sportininkas.
