Šiandien jau beveik nebeliko maisto produktų, kurių sudėtyje nebūtų sintetinių maisto skonį gerinančių, galiojimo terminus pratęsiančių visagalių E. Maisto priedų priskaičiuojama apie 1 500, iš jų Europos Sąjungoje leidžiama naudoti 360. Nors Europos Komisija tvirtina, kad visi leistini priedai yra saugūs ir sveikatai nekenksmingi, tačiau praktika rodo ką kita.
Jau gerą dešimtmetį po Europą sklando įtarimai, kad glutamatai Europos Sąjungos (ES) ribose žymimi E su skaičiais nuo 620 iki E625, pagerindami produkto skonį dirbtinai sukelia ir alkį. Glutamatų priešininkai meta ir dar vieną kaltinimą - esą šie priedai iškreipia skonio receptorius ir be jų bet koks maistas atrodo prėskas.
Ir tai - tik viršūnėlės. Šaknelės - maisto priedai, galintys sukelti vėžį. Vieną tokį, ilgai naudotą ir anksčiau įvardintą kaip nekenksmingą, Europos Komisija (EK) uždraudė pernai.
Vaikams nededa
Visose valstybėse narėse galioja vienodos maisto priedų naudojimo taisyklės, nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvomis.
„Prieš leidžiant naudoti naują maisto priedą yra visapusiškai ištiriamas jo galimas poveikis sveikatai, atliekami toksikologiniai ir kiti tyrimai. Leidžiama vartoti tik tuos maisto priedus, kurie po ilgalaikių ir trumpalaikių bandymų su gyvūnais yra pripažinti nekenksmingais. Maisto priedai yra įvertinami iš naujo, kai tik atsiranda naujų duomenų apie toksiškumą“, - užtikrino Valstybinio aplinkos apsaugos centro (VAAC) Maisto saugos skyriaus vedėja Roma Adomaitytė.
Teisės aktai nustato, kad maisto priedai nenaudojami kūdikiams ir mažiems vaikams skirtuose maisto produktuose, išskyrus konkrečiai nurodytus atvejus. Apribojimai taikomi, nes augančio vaiko organizmas dar labai jaunas, daugelis organų sistemų tik formuojasi, jis ypač jautrus medžiagoms, patenkančioms į vidų.
Įsisiūbuoja triukšmas
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto docentas, Respublikinio mitybos centro mitybos higienos gydytojas dr. Rimantas Stukas sakė, jog vieno atsakymo dėl priedų saugumo nėra.
„Juridiškai juos vartoti leidžiama, o ES teisės aktai užtikrina maisto saugą. Ilgamečiais mokslininkų tyrimų rezultatais mes turėtume pasitikėti. Tačiau tiek medikai, tiek visuomenės sveikatos specialistai laikosi vieningos nuomonės - sveikiausias yra ekologiškas, kitaip tariant, naminis maistas. Jame nėra sintetinių, genetiškai modifikuotų priedų ar likusių pesticidų“, - tikino R. Stukas.
Jis sakė žinąs, kad pastaruoju metu Europoje medikai endokrinologai vis garsiau kalba apie paties populiariausio skonio stipriklio - natrio glutamato galimą žalą. Diskusijų objektas - šalutinis šio maisto priedo poveikis, skatinantis besaikį valgymą. Kalbama, jog jis tampa ir masiškai pasaulyje plintančių alerginių susirgimų priežastimi.
R. Stuko teigimu, dėl netylančių diskusijų ir masiškai kylančių įtarimų galima kreiptis į EK, kad būtų atliekami papildomi moksliniai tyrimai. Tiesa, EK būtina pateikti svarius argumentus, kodėl prašoma iš naujo tirti poveikį.
Ne viskas - tiesa
Vis dėlto aklai pasitikėti ES mums garantuojamu saugumu nereikėtų - kaip kad ir tikėti, jog leidžiami E mūsų maiste yra visiškai nekenksmingi. Pernai EK uždraudė naudoti maisto dažiklį E 128 (Raudonasis 2G), nes atlikus pakartotinius šios medžiagos tyrimus nustatyta, kad ji lengvai ir gausiai metabolizuojama į aniliną, o tai gali sukelti gyvūnų ir žmonių susirgimą vėžiu, taip pat genetinius pakitimus gyvų organizmų ląstelėse.
Žinoma, tyrimų, kokiam procentui ES vartotojų šis dažiklis galėjo pakenkti, nebuvo atlikta. O Lietuvoje tūkstančiai žmonių ramiai krimto „Pusrytines“ dešreles ir mėsainius. Jų sudėtyje, nors ir nedideliais kiekiais (iki 20mg/kg), vis dėlto buvo naudojamas E 128.
Beje, VAAC žiniomis, atsiradus naujiems duomenims po pakartotinio įvertinimo, nuo 2000-ųjų metų iš leidžiamų vartoti maisto priedų sąrašo buvo išbraukti ir du konservantai.
Paviešino kapinyną
Vartotojų instituto prezidentė Zita Čeponytė taip pat mano, jog negalima tvirtinti, kad ištirti ir pripažinti saugiais priedai iš tiesų tokie ir yra. Anot jos, CNN savo tinklalapyje buvo paviešinusi ištisą maisto priedų kapinyną - po pakartotinai atliktų tyrimų pripažintų žalingais ir išimtų iš apyvartos.
Vartotojus ginančioms tarnyboms ramybės neduoda ir faktas, jog gamintojams leidžiama patiems nusistatyti, kokius priedus naudoti. Dėl to vieni į maistą krauna medžiagas, pailginančias produkto vartojimo terminus, kiti - gerina skonį ir išvaizdą.
Teisės aktai taip pat leidžia susukti galvas pirkėjams - maisto produktuose esančius priedus galima ženklinti dviem būdais - su raide E ir be jos, užrašant tik priedo pavadinimą, sakė Z. Čeponytė.
Anot jos, žmogus pasiima produktą, kuriame mažiau E ir perka. Jis gali nežinoti visų priedų pavadinimų, juk jų - apie keletą šimtų. Tokiu būdu jis vis tiek nusiperka ne ekologišką, bet priedais pagardintą ir apdorotą maistą.
Internetinės svetainės www.sveikasirjaunas.lt įkūrėjas Tomas Lenart joje įdėjo šiurpą keliančią informaciją, kurią tikina suradęs tarptautiniuose tinklalapiuose ir mokslininkų knygose. Šiame tinklalapyje rašoma apie tai, kokias ligas gali sukelti šiuo metu saugiais vadinami maisto priedai.
Pavyzdžiai
Į mėsos gaminius dažniausiai dedami konservantai ir spalvos fiksatorius natrio nitritas E 250 ar kalio nitritas E249. Nitritinė druska vartojama gaminant mėsos faršą, rūkytus mėsos gaminius. Toks mišinys pailgina produkto galiojimo laiką, palaiko raudoną mėsos spalvą. Tačiau patekęs į žmogaus organizmą didelis nitritų kiekis (didesnis negu leidžiama pagal Lietuvos higienos normą HN 53) sutrikdo galvos smegenų biosroves, pažeidžia endokrininių organų veiklą, veikia daugelio hormonų aktyvumą.
Dar vienas pavyzdys - nealkoholinių gėrimų gamyboje naudojami konservantai, saldikliai ir sintetiniai dažikliai, kurie gali pakenkti vaikų sveikatai. Į šiuos gėrimus dedami maisto priedų kiekiai apskaičiuoti vidutinio suaugusio žmogaus masei (60 kg), o dažniausiai juos geria vaikai ir paaugliai, kurių kūno masė kelis kartus mažesnė (vidutiniškai 20 kg).
Jei vaikas per dieną išgeria 1, 1,5 ar 2 litrus gėrimo, jis gauna žymiai didesnį sveikatai pavojingą medžiagų kiekį. Jos gali sukelti viduriavimą, pykinimą, vėmimą, pilvo skausmus, galvos svaigimą, nervinį drebulį.
Taupo laiką, neša pinigus
Šiandien net ir restorane negali būti tikras, jog užsakyto patiekalo skonis yra tikras. Europoje viešojo maitinimo įstaigų virtuvių šefai jau įsigudrino taupyti savo ir klientų laiką - naudodami glutamatus jie išverda puikiausio skonio sriubas ir sultinius, kurių pagaminimui sugaištų iki kelių valandų.
Tokių kulinarinių šedevrų receptų galima rasti internete. Pavyzdys - imi vandens, įvarvini aliejaus, įpili sojų padažo ir beri glutamato. Per 10 minučių išverdamas gardus sultinys. Galima ir dar paprasčiau - tiesiog įmesti vištienos sultinio kubelį į karštą vandenį. Šių sultinių sudėtyje - vieni skonio stiprikliai.
Kiti maisto priedai, pratęsiantys produkto galiojimo laiką, dažnai dedami į prekybos centruose parduodamas mišraines, o pakuotėse supjaustyti produktai tiesiog maudosi galybėje E.
Jeigu maisto pramonėje būtų uždrausta naudoti maisto priedus, šią pramonės rūšį neabejotinai ištiktų krizė, juk su jais buvo išspręstos maisto sandėliavimo ir transportavimo problemos. Jų pagalba gerokai sutrumpėjo produktų gamybos procesai. Vargu ar maistu be priedų būtų patenkinti ir vartotojai. Per dešimtmečius žmonių skonio receptoriai jau įprato prie kitokio maisto.
ES parlamentas greitu laiku turėtų priimti įstatymą, dar kartą įtvirtinantį esamas nuostatas dėl maisto priedų. Ketinama pakeisti ir ženklinimą - gaiviųjų gėrimų su dažikliais etiketėse įspėti apie neigiamą jų poveikį vaikams. Be to, ketinama sugriežtinti leidimų suteikimą ne tik naujai sukurtiems, bet ir jau rinkoje naudojamiems maisto priedams.
Viskas - mūsų rankose
Andrejus Levingeris, Klaipėdos apskrities ligoninės gydytojas endokrinologas
Paprasta druska taip pat stiprina skonį, kasdien jos reikėtų suvartoti apie 3-4 gramus, tačiau per dieną jos suvartojame gerokai daugiau, o tai veikia kraujospūdį. Žinia, padidėjęs kraujospūdis tampa viena iš mirtingumo priežasčių. Požiūris į maisto priedus, manau, yra perdėtas. Viskas žmogaus rankose - tereikia susireguliuoti mitybos režimą, juk progreso mes nepajėgūs sustabdyti. Deja, yra žmonių, kuriems šis procesas kelia dideles kančias - besaikis valgymas, pusfabrikačiai ir riebus maistas jiems yra tapęs priklausomybe.
Per darbo praktiką nė karto nepavyko nustatyti, jog paciento negalavimus sukėlė maisto priedai. Gal nepasitaikė pacientų, kurie tai įtartų ir pasidalintų nuogąstavimais. Mano šeima - sveiko maisto šalininkai, tačiau būna dienų, kada skubėdamas įsimetu į puodą koldūnų, o vaikui verdu dešreles.
Reikia žinoti
Raidė E - ES šalyse reiškia saugumo garantą, užtikrinantį, jog priedas ištirtas ir saugus.
Maisto pramonėje naudojami dažikliai (E 100-199), konservantai (E 200-299), antioksidatoriai (antioksidantai) (E 300-399), aromatą ir skonį stiprinančios medžiagos (E620-E625), saldikliai (E900 - E999), emulsikliai, stabilizatoriai (E 400-499), (E 1400-E 1499), tirštikliai, skaidrikliai, rūgštingumą reguliuojančios medžiagos.
Vieno atsakymo, kiek produkte gali būti E - nėra. Priedų kiekį skirtinguose maisto produktuose bei galimą jų naudojimą reglamentuoja 2003 metais Lietuvoje patvirtinta Higienos norma HN 53. Kontrolę vykdo Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.
Pašiurpino vokiečius
Portalo „Balsas.lt“ duomenimis, Vokietijoje didelį rezonansą sukėlė reprezentatyvaus maisto produktų, kuriuos ekspertai įsigijo įvairiuose šalies prekybos tinkluose, tyrimo rezultatai.
Tyrimo išvadose teigiama, kad kenksmingų medžiagų kiekis vaisiuose ir daržovėse viršija maksimaliai leistinas normas. Ypač sveikatai pavojingi obuoliai, gūžinės salotos, pievagrybiai ir įvairių rūšių kopūstai.
Kas ketvirtame ekspertų patikrintame žuvų konservų indelyje benzpireno kiekis, esantis alyvoje, viršija leistiną normą. Benzpirenas laikomas vėžį sukeliančia medžiaga. Teigiama, kad 98 proc. po cheminių tyrimų uždraustos produkcijos į Vokietiją buvo importuota iš Baltijos šalių.
Vaida Jutkonė
