Sveikatos specialistai pastebi, kad kasmet blogėja vaikų regėjimas bei sparčiai auga nutukusiųjų skaičius. Prasčiausia sveikatos būklė nustatyta – trečiokams.
Klaipėdos miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras kasmet vykdo mokyklinio amžiaus vaikų sveikatos stebėseną. Mokiniai iki 18 metų kasmet privalo profilaktiškai tikrintis sveikatą ir ugdymo įstaigai pateikti Vaiko sveikatos pažymėjimą.
Didžiausia problema - regos sutrikimai
„Kasmet tikrintis sveikatą, vaikams lankantiems ugdymo įstaigas, yra privaloma iki kol jiems sukanka 18 metų.Tai padeda laiku diagnozuoti ligas ir sutrikimus bei jų išvengti. Profilaktiškai tikrinant vaikų sveikatą galima stebėti ar vaiko sveikata ir būklė atitinka jo amžiaus augimo ir vystymosi normą, o nustačius problemas – galima kuo greičiau imtis priemonių,“ - tv3.lt komentavo Laura Kubiliūtė, Visuomenės sveikatos stebėsenos ir projektų skyriaus vedėja.
Išanalizavus mokinių sveikatos būklės duomenis paaiškėjo, kad didžioji dalis (93,5 proc.) uostamiesčio mokinių ugdymo procese galėjo dalyvauti be jokių apribojimų.
Tačiau pagausėjo per didelį svorį turinčių vaikų: 2016 metais antsvoris ir nutukimas nustatytas 18,7 proc., o 2017 m. – 21,1 proc. mokinių.
„Pastebima tendencija, kad daugėja antsvorio ir nutikimo problemą trinčių vaikų. Tai priklauso ir nuo mažo fizinio aktyvumo. Ankstesnio, mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos tyrimo duomenimis, pastebėjome, kad aktyvių vaikų yra labai maža dalis. Aktyviai gyvena tik 1 iš 10 vaikų,“ - teigė L. Kubiliūtė.
Anot pašnekovės, svarbiausia ir didžiausia mokinių sveikatos problema, kaip ir praėjusiais metais, išlieka regos sutrikimai. Jie diagnozuoti 76,8 proc. vaikų.
„Diagnozuotų regėjimo sutrikimų atvejų struktūroje dominuoja toliaregystė ir trumparegystė. Pastebime, jog šių regos sutrikimų kasmet vis daugėja,” - sakė sveikatos specialistė.
Kas antram - kraujotakos sutrikimai
Paplitę ir kitų organų sistemų sutrikimai. Kas antram vaikui diagnozuoti kraujotakos sistemos.
„Tyrimo metu kraujotakos sistemos sutrikimai nustatyti 50,6 proc. vaikų. Tai dažniausiai būna nepatologiniai širdies ūžesiai ir tonai. Nors tai ir nepatologinis dalykas, bet jis yra šeimos gydytojo užfiksuotas. Nemaža dalis atvejų yra įgimti. Tai prieširdžių pertvaros defektai ar neužsivėrusi, išlikusi ovalioji anga. Vėliau šie pakitimai, vaikui augant išnyksta. Tačiau dalis kraujotakos sutrikimų yra įgytų. Juos lemia per didelis vaikų svori, mažas fizinis aktyvumas,“ - teigė L. Kubiliūtė.
Ugdymo įstaigas lankantys vaikai turi ir skeleto – raumenų sistemos problemų.
„Dažniausiai tai iškrypusio stuburo problema, kurią lema netaisyklingas ir per ilgas sėdėjimas,“ - aiškino specialistė.
Nustatyta, kad sveikus dantis, nepažeistus ėduonies, neplombuotus ir neišrautus, turėjo tik kas 5 sveikatą pasitikrinęs mokinys. Vaikų dantų būklės vertinimui naudojamas dantų ėduonies intensyvumo rodiklis, kuris išreiškiamas ėduonies pažeistų dantų skaičiumi, tenkančiu vienam asmeniui.
Prasčiausia sveikata - trečiokų
2017 metais Klaipėdos miesto mokinių ėduonies intensyvumo rodiklis buvo vidutinis – 3,8. Pavienių dantų sąkandžio patologija nustatyta 22,2 proc., o žandikaulių patologija – 17,8 proc. vaikų.
Daugiausia mokinių, turinčių minėtų patologijų, mokosi 3 klasėje.
Visuomenės sveikatos specialistai primena, jog kasmetiniai vaiko sveikatos patikrinimai padeda laiku diagnozuoti ligas ir sutrikimus bei jų išvengti. Kasmet profilaktiškai tikrinant mokinio sveikatą galima stebėti, ar jo būklė atitinka būdingas jo amžiaus augimo ir vystymosi normas. Nustačius pakitimus, reikia imtis veiksmingų priemonių vaiko sveikatos problemoms spręsti.
