„Savo kasdieniais minimaliais ar maksimaliais darbais mes prisidedame prie Lietuvos gyvybės, o svarbiausia tikėjimas ir rišlus, nepertraukiamas veikimas. Kaip gražiausia mylėti? Einant pažinimo taku per Lietuvą, vingiuojant per jos istoriją, suprantant kaip funkcionuoja valstybė, branginant tradicijas, gerbiant valstybinius simbolius ir dalyvaujant svarbiausiose šventėse. Būtent į tokią pažinimo kelionę norėjome pakviesti Lietuvos žmones, kurie savo darbais ir tvirtais žingsniais keliauja per Lietuvą. Valstybės pažinimo centras ideali vieta, kurioje galima pažinti Lietuvą“, - apie renginio idėją pasakojo istorikė, aktyvi visuomenininkė Luka Sinevičienė.
Renginio svečiai ne tik grožėjosi įstabiu Prezidentūros parku, bet ir turėjo galimybę susipažinti su Valstybės pažinimo centro ekspozicija ir čia veikiančiomis parodomis lydimi Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto istoriko dr. Norberto Černiausko. Istorikas ne tik papasakojo apie centro sukūrimą, bet ir atskleidė įdomių Lietuvos istorijos faktų. Taip pat pristatė ir papasakojo apie naujausias centro ekspozicijas, viena jų skirta Lietuvos šimtmečiui „Nepamirštamos ateitys: Lietuvos šimtmečio vizijos“, kita 1949 m. Vasario 16 deklaracijai, kurią pasirašė 8 partizanų lyderiai. Pastaroji paroda puikiai skleidžia idėją, jog herojais yra tampama, o ne gimstama. Partizanai iki tapdami kovotojais už Lietuvos laisvę, buvo paprastieji, gyvenę savo gyvenimus, dirbę, mokęsi, svajoję, tačiau lemiamu momentu priėmė sprendimą eiti ginti savo šalies.
„Ekspozicija Valstybės pažinimo centre – istorijos vadovėlis! Nuo seniausių laikų iki nūdienos. Pateiktas progresyviai, naudojant interaktyvias priemones, tuo pačiu betarpiškai ir jautriai...”, – įspūdžiais dalijosi verslininkė Reda Jacikevičienė.
Valstybės pažinimo centras nėra naujas muziejus, lankytojai čia priimami nuo 2016 m., tačiau žinia apie centrą sklinda ne itin skubiai. Kaip paaiškėjo iš renginyje dalyvavusių svečių, dauguma čia lankėsi pirmą kartą. Tačiau pažinti savo valstybę niekada nevėlu, o nuolatinę centro ekspoziciją papildo periodiškai atnaujinamos teminės parodos, vedančios per svarbiausius valstybingumo simbolius ar įvykius. Valstybės pažinimo centre pristatoma informacija kuriama drauge su lankytojais: technologijų pagalba kiekvienas kviečiamas kurti asmeninį santykį su pateikiama medžiaga ir dalytis įžvalgomis, ekspozicijų erdves paverčiant diskusijų forumu ir nauja galimybe.
“Čia tikrai verta pristatyti svečius iš užsienio, supažindinti su pagrindiniais mūsų istorijos faktais, o ir pati Prezidentūros aplinka įkvepianti. Iki šiol nežinojau apie Valstybės pažinimo centro egzistavimą, bet dabar galiu drąsiai rekomenduoti jį aplankyti tiek vaikams, tiek suaugusiems”, – džiaugėsi “Estetus” klinikos vadovė Nora Lapinskienė.
Valstybingumo popietė susirinkusiems svečiams pateikė ne vieną staigmeną, o viena didžiausių – Lietuvos Valstybės vėliavos lankstymo ceremonija, kurią paruošė Lietuvos kariuomenės Gedimino štabo bataliono Garbės sargybos kuopos kariai. Kiekvienas savo namuose turime trispalvę, keliame ją per valstybines šventes, tačiau ar lankstome ją teisingai, ar leidžiame pailsėti naktį ir prižiūrime teisingai?
“Valstybingumo popietė – išties, kaip reikia tokių iniciatyvų, kviečiančių bei skatinančių pastebėti savo valstybę, pažinti tai, kas šalia mūsų, kieno esame dalis, kaip užaugome ir kurioje gyvename šiandien. Esu dėkinga organizatoriams už galimybę švęsti gražią vasaros dieną su naujomis žiniomis, patirtimis ir jau gimstančiomis kūrybinėmis idėjomis. Valstybės pažinimo centro ekspozicija – nepaliekanti abejingų, – šiuolaikinis, įkvepiantis požiūris į valstybę. Parodomoji vėliavos lankstymo ceremonija išties privertė susimąstyti, kiek iš mūsų lietuvių mokame tai daryti. Aš to nemokėjau. Valstybės pažinimo centras – jaukūs mūsų valstybės namai, į kuriuos norėsis grįžti”, – pripažino menininkė Agnė Sabulytė.
Stipri pilietinė visuomenė yra saugios, veržlios ir aktyvios Lietuvos pamatas. Už tai esame atsakingas kiekvienas, nes žmonės yra neatsiejama valstybės dalis. Prie šalies kūrimo ir stiprinimo mes prisidedame ne tik savo darbais, veiklomis ir iniciatyvomis, bet taip pat ją pažindami, skleisdami gerą žinią pasauliui, bei rodydami pavyzdį kitiems, puoselėdami laisvės, istorijos ir pagarbos idėjas.
„Yra toks posakis – mokytis niekada nevėlu. Mano nuomone „Valstybės pažinimo centras” yra svarbus tiek vaikams, tiek suaugusiems. Džiaugiuosi, jog meno, kultūros, sporto ir verslo žmonės buvo įtraukti į „Valstybingumo popietę”, daugeliui tai pirmi, nepakartojami kartai. Pripažinkime, „Mes esame bendras nedalomas kūrybinis vienetas”, – pasakojo vienas iš renginio organizatorių Alkas Paltarokas.
Ar žinote kaip teisingai elgtis su vėliava?
Lauke vėliava plevėsuoja nuo aušros iki saulėlydžio. Naktį ji turi būti gerai apšviesta ir matoma.
Vėliavą reikia kelti greitai, o nuleisti lėtai ir pagarbiai.
Vėliava turi plevėsuoti aukštai ir laisvai.
Ant vėliavos negalima rašyti ar kitaip jos gadinti.
Ant vieno stiebo vienu metu gali plevėsuoti tik viena vėliava.
Valstybių vėliavos, iškeliamos kartu turi būti viename aukštyje ir kiek įmanoma panašaus dydžio.
Skirtingų valstybių vėliavos išdėstomos abėcėlės tvarka pagal tų valstybių ar organizacijų pavadinimus lietuvių, renginio darbo arba atitinkamos tarptautinės viešosios organizacijos oficialia kalba.
Minint gedulą, Lietuvos valstybės vėliava nuleidžiama 1/3 stiebo aukščio. Ant pastato vėliava keliama su gedulo ženklu – prie vėliavos koto prisegamas 10 cm pločio juodas kaspinas, kurio galai siekia vėliavos apačią.
