Apie darbo užkulisius, pokyčius bėgant metams ir ateities planus humoristas Artūras Orlauskas plačiau pasakoja interviu.
– Papasakokite, ką šiuo metu veikiate?
– Be savo rengiamų humoristinių pasirodymų taip pat viena iš mano veiklų – švenčių ir renginių vedėjas, o žmonės kažkodėl nori tuoktis ir minėti įvairias progas vasarą, tad darbo netrūksta. Kiekvienoje šventėje laukia skirtinga auditorija, su skirtingais poreikiais, tad savaitgalio šventėms ruošiuosi visą savaitę. Jau dabar suskaičiuoju, kad vien vestuvių esu vedęs daugiau nei 500, o kur dar kiti renginiai.
– Kaip atrodo Jūsų vedami renginiai? Galbūt susilaukiate ir neįprastų pageidavimų?
– Be abejonės, renginių vedimas vyksta humoristine forma: anekdotai, linksmi tostai, pamokymai. Vis dėlto, kartais vestuvėse žmonės užsinori juodo humoro, tačiau visada sakau, kad tokiose šventėse tam ne vieta ir ne laikas. Juk reikia atskirti, kur gali būti juodo humoro vakaro pasirodymas, kuriuos taip pat organizuoju, o kur graži šventė, kaip vestuvės.
– Atskleiskite, kokių naujų projektų galime tikėtis?
– Buvo minčių keisti profilį ir ieškoti naujovių, tačiau vėl pasipylus pasiūlymams vesti renginius, šventes, sugrįžau prie to paties. Be to, neseniai nusifilmavau filme, kuris pasirodys jau rugsėjo mėnesį, net neabejoju, kad tai bus viena geresnių lietuviškų komedijų.
– Auditorijos poreikiai ir požiūris į humorą: ar tai su laiku keičiasi?
– Bėgant metams auditorijos tikrai keičiasi, kaip sakoma, į tą pačią upę du kartus neįbrisi. Besikeičiant aktualijoms, politikai, laikmečiams žmonių norai ir humoro jausmas kinta. Prie to esi priverstas visada derintis. Pavyzdžiui, jei ant scenos kaip rekvizitą pastatysi telefoną su sukamu senovišku numerio rinkimu, dalis žiūrovų nesupras, tačiau išsitraukus iš kišenės mobilųjį telefoną niekam klausimų nekils.
Taip pat žmonės vis labiau nori greitesnių, trumpesnių pokštų, nes juk visas gyvenimo tempas irgi itin pagreitėjęs. Žiūrovai nebenori ilgų kalbų, anekdotų įžangų, jie neklauso išvedžiojimų, žmonės šiandien visko nori čia ir dabar.
Nekinta tik tai, kad tiek anksčiau, tiek dabar juokingiausios visiems temos yra apie santykius, meilę, vyro ir moters konfliktus, meilužius ir seksą.
– Koks požiūris Lietuvoje į pačius humoristus?
– Lietuvoje esame šiek tiek atsilikę su humoru, čia jis yra vos ne paskutinėje vietoje, tuo tarpu užsienyje, net kaimyninėse šalyse humoro programos ypač vertinamos. Humoristai, komikai svetur irgi yra kur kas labiau vertinami ir gerbiami.
Lietuvoje vyrauja nuomonė, kad juokauti yra žemiausias lygis, kad to imasi tik tie, kurie nieko daugiau nesugeba. Manau, kad taip kalbama dėl neišprusimo arba pavydo. Ne kartą esu sakęs, kad atristų, aktorių, galinčių pravirkdyti žmones pasaulyje yra milijonai, o galinčių nuoširdžiai prajuokinti – vos keli.
– Ar vis dar tenka susidurti su iššūkiais darbe ir kurioziškomis situacijomis?
– Be abejonės, pokštuose yra daugybę poteksčių, deja, ne visi jas išgirsta. Pats kuriu visas programas, juokus, miniatiūras, tačiau kartais tenka prašauti. Atrodo, kad pokštas bus tikrai juokingas, tačiau būna, kad žiūrovai jo nepriima arba nesupranta.
Tokiais atvejais yra du variantai: arba tekstą blogai pateikia komikas arba pats tekstas yra blogas. Kadangi visas mūsų darbas skirtas žiūrovui, o ne sau, tokias nepasisekusias dalis nedelsiant turime išbraukti iš programos, nors ir mums atrodo, kad pokštas geras. Juk svarbiausia – žiūrovas.
