Šiuo metu regiono parduotuvės ir prekybos centrai siūlo iš esmės tą patį maisto ir gėrimų pasirinkimą, kaip ir Vakaruose – apčiuopiama ir sveikintina globalaus kapitalizmo nauda.
Tačiau yra kas šių šalių gyventojams gadina nuotaiką: etiketės ant prekių gali būti tos pačios, tačiau sudėtis skirtis, rašoma BBC.
Į Vokietiją čekai važiuoja geresnių prekių
Leidinys pakalbino čeką Petrą Zedineką, apsipirkinėjusį viename iš Vokietijos prekybos centrų. Šis atkreipė dėmesį į konservuotą tuną, kuris Vokietijoje ne tik kainuoja 1 eurą, vietoje 1,5 Čekijoje, tačiau ir yra kokybiškesnis.
Pasienyje su Vokietija gyvenantys čekai dažnai pasirenka vykti į Vokietiją, dėl čia esančių prekių kokybės skirtumo. „Skamba kvailai, važiuoti į kitą šalį kasdieniam apsipirkimui,“ – pasakojo leidiniui Sarka Zedinkova.
„Tačiau taip viskas vyksta. Ir kai tu palygini produktus – identiška pakuote, tačiau kažkas visiškai skirtingo viduje – aš manau, kad tai rodo gana apgailėtiną būklę, – tęsia ji. – Kartais atrodo, kad mes esame tam tikros rūšies gamintojų šiukšlių dėžė – tai kas atlieka, tą jie siunčia į Čekiją“.
Gamintojai gali elgtis kaip tinkami, svarbu neslėpti to etiketėje
Remiantis ES teise, maisto gamintojai gali pritaikyti savo produkciją prie vietos poreikių, net jeigu pakuotė yra ta pati. Bet kokiu atveju produkto sudėtis turi būti aiškiai pateikta.
Tačiau realiai pirkėjai skirtumų nematys, vargu ar kas moka mintinai, kokia turi būti vienos ar kitos prekės sudėtis ar kokią ją parduoda Vakarų Europos rinkai. Be to, net ir pamačius skirtumus, pasirinkti kitą parduotuvę nepavyks, nes tos pačios rūšies prekės tiekiamos visam regionui. Tokiu atveju gamintojams atsiveria galimybė manipuliuoti pirkėjais, ir ne visai sąžiningi gali taupyti savo išlaidas „antrarūšių“ vartotojų kaina.
BBC kalbinta čekų šeima, kaip ir daugelis kitų, ne tik Čekijos, tačiau ir visos Centrinės ir Rytų Europos šalių, atskleidė, kaip jie patys vadina, maisto produkciją tiekiančių bendrovių konspiracijos teoriją. Vieša paslaptis, kad tarp pirkėjų vyrauja įsitikinimas dėl to, jog Vakarų Europoje parduodama produkcija yra geresnio skonio. Pirkėjų nuomone, identiška produkcija – parduodama tuo pačiu pavadinimu ir prekės ženklu – yra daug prastesnės kokybės Centrinėje ir Rytų Europoje.
Didelė dalis produkcijos skiriasi
2015-aisiais Prahos chemijos ir technologijų universiteto studentai išbandė, ištyrė ir aprašė 24 produktus – kavą, sūrį, margariną, šokoladą ir pan. – parduodamus vienodomis pakuotėmis tiek Vokietijoje, tiek ir Čekijoje.
Rezultatai pribloškė – net 35 proc. produkcijos ženkliai skyrėsi savo sudėtimi ar kokybe.
Čekijos žemės ūkio ministras Marianas Jurecka skeptiškai vertina gamintojų pasiteisinančius teiginius dėl „skirtingų regionų vartotojų skonių kaltės“.
Jo manymu, nors ir skirtingos produkcijos pardavimai po tuo pačiu prekės ženklu gal ir nėra nelegalu, tačiau mažiausiai tai yra nemoralu.
Šiuo metu Višegrado šalys iškėlė šį klausimą ir bandys jį spręsti aukščiausiu lygmeniu ES.
