Audringa reakcija
Neseniai „Kauno dienos“ atliktas tyrimas supurtė iki šiol pagal savus įstatymus veikusią grožio industriją. Remiantis Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos (VASPVT) informacija išsiaiškinta, kad ne vienus metus garsias šalies moteris badžiusi „Sculptos“ vadovė Rasa Marozienė injekcijų atlikti apskritai negali, nes turi tik bendrosios praktikos slaugytojos licenciją.
Dabar demaskuota specialistė gali turėti didelių nemalonumų, nes teisėsauga vykdo ikiteisminį tyrimą.
„R. Marozienė, galimai neturėdama reikiamos VASPVT išduotos licencijos, nuolat darydavo ir daro poodines injekcijas į įvairias kūno vietas“, – R. Marozienei mestus įtarimus komentavo Generalinės prokuratūros atstovė spaudai Tautvilė Merkevičiūtė. Daugiau informacijos teisėsauga nepateikia, kad nepakenktų tyrimo eigai.
Tačiau aukso gyslą šiame versle atradusi specialistė, atrodo, taip lengvai pasiduoti neketina. Po „Kauno dienos“ tyrimo pasipylė virtinė šmeižikiškų teiginių žurnalistės ir visos redakcijos pusėn, tačiau garsiosios slaugytojos fantazijos buvo paneigtos.
Bado ir be gydytojų
Priminsime, kad R. Marozienės veikla susidomėta, kai į žurnalistų rankas visai atsitiktinai pateko komplikacijomis besiskundžiančios klientės pretenzija. Moteriai, kaip ji pati teigė, ši specialistė atliko hialurono injekciją į kaktos sritį. Deja, kaip teigiama skunde, prasidėjo komplikacijos, kurios sukėlė klientei didelių sveikatos ir estetinių problemų. Apie šios specialistės nesėkmingo darbo rezultatus buvo diskutuojama ir uždaroje moteris vienijančioje „Facebook“ grupėje.
Mitą, kad garsioji slaugytoja dirba su gydytojo priežiūra, išsklaidė „Kauno dienos“ žurnalistės apsilankymas pas R. Marozienę. Žurnalistei atliekant lūpų putlinimo hialurono rūgšties injekcijomis procedūrą kabinete nebuvo nieko kito tik seselė padėjėja, kuri procedūros metu nuo lūpų vis valė kraują. Kad tai pažeidimas, kategoriškai sakė VASPVT direktoriaus pavaduotoja Ramunė Vaitkevičienė.
„Tai įstatymo interpretacija sau palankia linkme. Esmė paprasta: įstatyme nurodoma, kad slaugytoja gali suleisti tam tikrus medikamentus, paskirtus gydytojo. Tačiau tik dirbdama ligoninėje. Kai veikla persikelia į grožio sritį, sveikatos priežiūros įstaigas, jokių injekcijų estetiniais ir korekciniais tikslais leisti negalima“, – teigė pašnekovė.
Draudė rašyti
„Kauno diena“ buvo susisiekusi ir su pačia R. Maroziene. Ji patvirtino, kad leidžia injekcijas, tačiau sutriko pokalbiui pasisukus apie licenciją ir jos vykdomos veiklos legalumą. Pokalbis pasiekė kulminaciją, kai R. Marozienė išgirdo, kad jos skleidžiama informacija yra priešinga institucijų pateiktai – darydama injekcijas, ji pažeidžia įstatymą.
„Kam jūs viso to klausiate? Kur jūs viską naudosite? Aš ne viešas asmuo ir draudžiu mane viešinti“ – be perstojo bėrė specialistė, tačiau jai teko paaiškinti, kad jos leidimo publikuoti straipsnį niekas neprašo. Teko aiškinti ir tai, kad jai suteikiama galimybė kalbėti, nes žurnalistai laikosi objektyvumo principo ir išklauso visas suinteresuotąsias puses. Tačiau ir tai R. Marozienės neįtikino.
„Tai jūs apie mane norite rašyti straipsnį? Juk slaugytojai daro injekcijas visose klinikose, tai jūs norite rašyti konkrečiai tik apie mane? Jūs negalite apie mane rašyti be mano sutikimo“, – kaip užsukta kartojo pašnekovė ir nusprendė į žurnalistės klausimus daugiau neatsakinėti.
Viešas šmeižtas
Tačiau daug drąsesni komentarai viešojoje erdvėje pasipylė publikavus straipsnį. Jau kitą dieną „Sculptos“ feisbuko paskyroje pasirodė tikrovės neatitinkantys teiginiai.
„Norime pateikti trumpą komentarą dėl į viešumą išėjusių kaltinimų. Apie straipsnio būsimą publikaciją žinojome iš anksto, kaip ir žinome žmones, kurie jį užsakė, ir sumas, kurių buvo prašyta už straipsnio sustabdymą“, – redakcijai mestus kaltinimus viešai paskelbė klinikos atstovai.
Dienraščio atstovai sulaukė savotiškų perspėjimų iš nelegaliai dirbusių slaugytojų sutuoktinių ir vadinamųjų berniukų, kurių biografijose ne vienas teistumas.
Dėl šių šmeižikiškų kaltinimų „Kauno diena“ jau kreipėsi į teisėsaugą.
„Suprantame, kad išjudinome tikrą širšių lizdą grožio industrijoje, kur iki šiol klestėjo nelegalios operacijos, nešančios abejotinos reputacijos veikėjoms milžinišką juodąjį pelną. Šmeižikiški komentarai pasipylė ne tik viešumoje. Dienraščio atstovai sulaukė savotiškų perspėjimų iš nelegaliai dirbusių slaugytojų sutuoktinių ir vadinamųjų berniukų, kurių biografijose ne vienas teistumas.
Baisiausia, kad iki šiol šios pseudospecialistės savo nelegalia veikla, keliančia realų pavojų pacientams, vertėsi beveik be jokių trukdžių. Tikimės, kad po dienraščio tyrimo jas pažabos teisėsauga“, – sakė „Kauno dienos“ vyr. redaktorius Arūnas Andriuškevičius.
Ministerijos kirtis
„Kauno dienos“ tyrimas sulaukė didžiulio susidomėjimo ir daugybės reakcijų. Garsiosios slaugytojos užtarėjai bandė įnešti dar daugiau sumaišties vis kartodami, kad žinomų nuomonės formuotojų dėka išpopuliarėjusios „Sculptos“ įkūrėja klientes esą bado legaliai. Tačiau jų pastangas į miltus sumalė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) viešas pranešimas, kuris nepaliko vietos interpretacijoms.
Jame ministerija priminė, kad vadinamosios grožio injekcijos yra priskiriamos asmens sveikatos priežiūros veiklai, griežtai apibrėžiamai teisės aktais. Botulino toksino, hialurono rūgšties preparatų injekcijas, mezoterapijos ir biorevitalizacijos procedūras gali atlikti tik gydytojas dermatovenerologas ir plastinės rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas. Burnos, veido ir žandikaulių chirurgas, veido ir žandikaulių chirurgas gali atlikti botulino toksino ir užpildų injekcijas veido ir kaklo srityje.
„Pabrėžtina, kad bet kuris specialistas, vykdydamas veiklą, negali viršyti nustatytos kompetencijos, todėl reikėtų atsakingai rinktis specialistus, kurie pagal licenciją minėtas paslaugas gali teikti. Atkreipiame dėmesį į tai, kad bendrosios praktikos slaugytojo, tuo labiau kosmetologo, kompetencijai injekcijų darymas estetiniais ir korekciniais tikslais nepriskirtas, o ši kompetencija negali būti išplėsta per mokymus, kuriuos organizuoja užpildų gamintojai ar platintojai. Bendrosios praktikos slaugytojas pagal savo kompetenciją gali daryti injekcijas į odą, poodį, raumenis, veną, centrinės venos, Porto, epidūrinius ir peties rezginio kateterius, tačiau tai neturi nieko bendro su atliekamomis grožio procedūromis“, – viešame pranešime teisės aktus citavo SAM atstovai ir pridūrė, kad už neteisėtą veiklą gresia baudos.
Į tarnybą nesikreipė
Tačiau ir po tokių nesėkmių „Sculptos“ atstovai nenuleido rankų. Praėjus dar kelioms dienoms žiniasklaidai buvo išplatintas naujas pranešimas spaudai. Jame pateiktus pramanus verta paanalizuoti išsamiau.
Pateikiame nekoreguotą šio pranešimo tekstą.
Neseniai pasirodęs žurnalistinis tyrimas įnešė sumaištį į visą estetinės medicinos industriją. Kai buvo paskelbtos abejonės dėl klinikos „Sculpta“, kai pateikta žurnalistų interpretacija dėl veiklos teisėtumo, daugelis rinkos dalyvių sunerimo dėl skirtingo teisės aktų aiškinimo. Įstatymai nepasikeitė, o palyginti neseniai VASPVT pozicija buvo visiškai priešinga, nei skelbiama dabar.
„Turime kopiją dokumento, kuriame 2020 m. vasarą VASPVT išaiškina, kad hialurono injekcijas gali atlikti kvalifikuoti gydytojai ir slaugytojai. Šioje vietoje pažymima – „gydytojui paskyrus“. Tad kyla klausimas, kaip mums interpretuoti teisės aktus ir vykdyti veiklą, jei iš mus prižiūrinčios įstaigos ateina dviprasmiški išaiškinimai“, – sakė klinikos „Sculpta“ įkūrėja R. Marozienė.
Prieš keletą metų, advokatų profesinės bendrijos „Konsus legal“ teisininkui Haroldui Juškai VASPVT pateikus oficialią užklausą, buvo gautas atsakymas, kuriame taip pat nurodoma:
„Nesant teisės aktų, apibrėžiančių specialisto kvalifikacinius reikalavimus, paprastai vertinama specialisto mokymo programa ir mokymosi metu įgytos teorinės ir praktinės žinios. Tačiau pažymėtina, kad kosmetologas negali atlikti tų procedūrų, kurios yra paskirtos gydytojų, slaugytojų ir kitų sveikatos priežiūros specialistų kompetencijai.“
„Užtikrinu, kad tiek aš pati, tiek klinika „Sculpta“ turi visus reikalingus leidimus. Lieka tik stebėtis ir kelti klausimus, ar tikrai viskas gerai su reguliavimu, jeigu jį nevienareikšmiškai supranta net institucijos, ir kaip tokiomis sąlygomis veikti verslui“, – teigė R. Marozienė.
Akivaizdu, kad antrasis viešas klinikos raštas nuo pirmojo skiriasi kaip diena ir naktis. Nepavykus žmonių sugraudinti viešu šmeižtu, mesta įstatymų interpretavimo korta. Tačiau šį komentarą išanalizavusi VASPVT „Kauno dienai“ pateikė stulbinantį atsakymą.
„„Sculpta“ ar jos teisiniai atstovai nesikreipė į Akreditavimo tarnybą siekdami išsiaiškinti, ar bendrosios praktikos slaugytojo kvalifikacijai yra priskirta funkcija atlikti botulino toksino, hialurono rūgšties ir kitų preparatų injekcijas“, – nepavykusį bandymą suktis iš padėties demaskavo tarnybos atstovai ir pridūrė, kad nuolat gauna verslo atstovų paklausimų dėl teikiamų paslaugų atitikties teisės aktų reikalavimams, tačiau iš „Sculptos“ jokių užklausų nėra gavusi.
„Sculpta“ ar jos teisiniai atstovai nesikreipė į Akreditavimo tarnybą.
Pasiklydo interpretuodama
Viešą klinikos pranešimą VASPVT įvertino labai lakoniškai, kadangi, anot tarnybos atstovų, jame trūksta informacijos.
„Tai vertiname kaip „Sculptos“ įkūrėjos interpretaciją, kadangi nežinoma, koks konkretus tekstas yra cituojamas ir į kokius klausimus buvo atsakoma, todėl šiuo konkrečiu atveju negalime komentuoti pateikto atsakymo“, – nurodė tarnyba ir pabrėžė, kad nagrinėjama tema visada laikėsi nuoseklios pozicijos ir teikė vienareikšmę informaciją.
Anot VASPVT, Lietuvos Respublikos teisės aktai, nustatantys bendrosios praktikos slaugytojų kompetenciją, pastaraisiais metais nebuvo keičiami, slaugytojų kompetencijos nebuvo praplėstos.
„Pabrėžiame, kad bendrosios praktikos slaugytojas savarankiškai negali parinkti gydymo, tai atlieka gydytojas. Bendrosios praktikos slaugytojas atlieka savo funkcijas pagal kompetenciją, kuri apibrėžta Lietuvos medicinos normų. Estetiniais tikslais atliekamos procedūros (botulino toksino, hialurono rūgšties ir pan. injekcijos) nėra nurodytos bendrosios praktikos slaugytojo medicinos normoje, todėl bendrosios praktikos slaugytojai negali jų atlikti nei savarankiškai, nei paskyrus gydytojui. Paminėtina ir tai, kad estetiniais tikslais atliekamos botulino toksino, hialurono rūgšties ir kitų preparatų injekcijos nėra slaugos veiksmai, kurie atliekami slaugant pacientą“, – dar kartą teisės normas pabrėžė VASPVT atstovai.
Priminė įstatymus
R. Marozienės veiklą ir bandymus suktis iš padėties paprašėme įvertinti sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio.
„Ministerijai nėra žinomas minėtas Akreditacijos tarnybos raštas ir (arba) konsultacija. Nemačius jo viso, sunku vertinti tiek jo autentiškumą, tiek atitiktį įstatymo raidei. Jei yra įtariama esant kokių nors SAM pavaldžios įstaigos neatitikimų ar piktnaudžiavimo, ministerija tiek fizinius, tiek juridinius asmenis ragina kreiptis į ministeriją, kad jie būtų ištirti. Minimos įmonės kreipimosi nesame gavę“, – ministro komentarą „Kauno dienai“ perdavė jo atstovas Tomas Bagdonas. Jis pabrėžė, kad visi įstatymai, nutarimai ir aprašai yra skelbiami viešai, todėl su jais gali susipažinti visi: „Viskas turi būti atlikta vadovaujantis įstatymais, o ne kieno nors nuomone.“
Kaip teigė T. Bagdonas, įstatymuose yra aiškiai nurodyta, kokios funkcijos ir atsakomybės yra priskirtos konkretiems medicinos paslaugų darbuotojams.
„Interpretacijų, žinoma, gali pasitaikyti, tą lemia žmogiška prigimtis, bet svarbu kylant neaiškumų kreiptis konsultacijų į atsakingas institucijas. Ministro lūkestis, išsakytas Akreditacijos tarnybai ir kitoms priežiūros įstaigoms, yra stiprinti konsultacinę funkciją, kad tų interpretacijų būtų kuo mažiau, nes tikslas yra vienas – saugios paslaugos pacientams. Ilgą laiką priežiūros institucijos užsiimdavo tik licencijuotų sveikatos paslaugų priežiūra, palikdamos dalį sveikatos paslaugų pilkojoje zonoje. Dabar prioritetas yra ne teisinės bazės peržiūra, o esamų reikalavimų užtikrinimas – čia dar yra ką nuveikti“, – neslėpė ministro atstovas.
Sukčiavimo dalykai
„Kauno dienos“ kalbintas Seimo narys, buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga labai nustebo, kad R. Marozienė – Lietuvos slaugytojų asociacijos prezidentė. Be to, kaip ir dabartinis ministras, jis viešame „Sculptos“ komentare pasigedo konkretumo.
„Tai, ką ši specialistė pateikė viešai, nėra išaiškinimas. Tai pranešimas spaudai, iš kurio neaišku, kokiais dokumentais remiamasi. Visi dokumentai turi ir tam tikrus numerius. Viskas būtų daug aiškiau, jei tie cituojami dokumentai būtų pateikti išsamiai, būtų galima kažką spręsti“, – teigė A. Veryga.
Paklaustas, kaip pažaboti tokias specialistes, eksministras labiausiai akcentavo pačių žmonių sąmoningumą.
„Juk mes nevaikštome į garažus dantų taisyti. Siūlyčiau kiekvienam, planuojančiam eiti darytis tokių procedūrų, pirmiausia atidžiai pasitikrinti tų specialistų licencijas, jos yra viešai prieinamos. Taip pat pasidomėti, kokias procedūras tas specialistas pagal jam suteiktą licenciją gali atlikti, – rekomendavo pašnekovas. – Jeigu visuomenė yra apgaudinėjama, tai jau yra ir sukčiavimo dalykai. Specialistas negali atlikti to, ko jam nesuteikia licencija. Jei leisime bet kam daryti bet ką, prieisime iki absurdo. Juk ne veltui yra mokslai, ne veltui yra licencijos.“
Jau nuteistos
R. Marozienė – ne vienintelė grožio specialistė, patekusi į teisėsaugos akiratį. Prieš keletą dienų Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) priėmė galutinį ir neskundžiamą nuosprendį 33-ejų kaunietės Karolinos Čėplienės byloje. Moteris nuteista už tai, kad, neturėdama gydytojo dermatovenerologo profesinės kvalifikacijos, naudodama medicinos priemones – švirkštus su adata – už atlygį atliko ne mažiau kaip 80 medicininių intervencinių procedūrų – lūpų, taip pat kitų veido sričių koregavimą hialurono rūgšties užpildais. Per šias procedūras hialurono rūgštį K. Čėplienė sušvirkšdavo asmenims į atitinkamos veido srities odą, pažeisdama odos audinių vientisumą. LAT konstatavo, kad atlikti pirmiau nurodytą intervencinę procedūrą galėjo tik gydytojas dermatovenerologas.
Kasaciniu skundu nuteistosios gynėjas dar bandė įrodyti, kad jo ginamoji, būdama kosmetologė, nežinojo, kad negali atlikti hialurono rūgšties užpildų injekcijų, todėl prašė bylą nutraukti. Tačiau tai teismo neįtikino.
„Neuniversitetines studijas baigusiai ir technologo kvalifikaciją įgijusiai ir medicininio išsilavinimo neįgijusiai K. Čėplienei nebuvo suteikta teisė atlikti jokių procedūrų invaziniais metodais – tai ne tik yra aiškiai reglamentuota, bet ji tai neabejotinai ir suvokė“, – paskelbė kasacinis teismas. Moteris pripažinta kalta už aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą ir už neteisėtą profesinės veiklos vykdymą. Jai skirta 6 tūkst. eurų bauda.
Dar viena kaunietė nuteista prieš kelerius metus. Anot Kauno prokuratūros, R. A. neteisėtai verslo tikslais ir stambiu mastu vertėsi profesine veikla neturėdama licencijos, nors tai veiklai ji reikalinga. Iš vienos įmonės įgijusi 792 vnt. dėžučių su jose esančiais 1 563 švirkštais už 134 tūkst. eurų ir neturėdama licencijos, suteikiančios teisę verstis slaugos ar medicinos praktika, naudodama medicinos priemones (prietaisus), t. y. švirkštus su adata ir mechaninį aparatą, už atlygį atlikdavo medicinines intervencines procedūras – lūpų ir kitų veido sričių koregavimo hialurono rūgšties užpildais ir kitomis medžiagomis (hialuronidaze) procedūras, kurių metu minėtas medžiagas, naudodamasi medicinos priemonėmis (prietaisais), pažeisdama odos audinių vientisumą, sušvirkšdavo asmenims į atitinkamos veido srities odą ir už šias intervencines procedūras gavo ne mažiau kaip 9 352 eurų pajamų.
2021-ųjų pradžioje Kauno apylinkės teismas priėmė nuosprendį, kuriuo R. Č. pripažinta kalta dėl neteisėto vertimosi ūkine, komercine, finansine ir profesine veikla. Moteriai skirta 5 tūkst. eurų bauda, taip pat nuspręsta valstybės naudai konfiskuoti 9 352 eurus.
Teksto autorė – Kamilė Ščavinskaitė
