„Šiuo projektu norime parodyti, jog savaip dekoruoti jungiklius – smulkiuosius namų interjero elementus – ir taip suteikti savo namams savitumo galime kiekvienas, – sakė vienas kūrybinio projekto sumanytojų Raimundas Skurdenis, automatizuotų namų valdymo sistemų mokymo bei techninės priežiūros centro vadovas. – Gyvename individualumo laikais, pagal savo skonį apsijaukiname darbines erdves, automobilį, o namai – bene labiausiai personifikuota mūsų erdvė, tad nieko keista, jog ir smulkiausios namų interjero detalės, tokio kaip jungikliai ar kištukiniai lizdai, tampa svarbios ir suasmenintos“.
Ant A. Kuzmickaitės jungiklių nutūpė plaštakės
Pastaruoju metu ne tik aprangos, bet ir namų madoje besidarbuojančią A. Kuzmickaitę įsivelti į dar vieną interjero avantiūrą išprovokavo noras išbandyti save naujame amplua. Vardinei jungiklių linijai ji panaudojo jau kaip menininkės firminį ženklą atpažįstamą drugelį, kuris projekte įgavo stulbinančiai lengvus, subtilius ir dar nematytus pavidalus.
„Drugelio simbolis jau tapo mano kūrybine vizitine kortele. O kadangi jis lengvai pritaikomas ir gali „nutūpti“ ant pačių įvairiausių objektų, šiame projekte drugeliai įsipatogino ant jungiklių. Mano nuomone, tokie neįprasti, netikėti sprendimai suteikia interjerui ir sykiu mūsų visų gyvenimams daugiau individualumo, jaukumo ir žavesio. Smagu, kad dabar kiekvienas į savo aplinką, pagal gyvenimo būdą ar estetikos suvokimą, galime integruoti kylančias idėjas“, – sakė žinoma dizainerė.
I. Stonkuvienė išskyrė praktinę pusę
Tuo tarpu I. Stonkuvienė prisipažino, kad piešimas, kaip ir dailės pamokos, jau nuo mokyklos laikų jai buvo tikras košmaras. Vis dėlto šį kartą, regis, moterį įkvėpė galimybė piešimą pritaikyti praktiškai.
„Kadangi jau anksčiau teko dalyvauti socialiniame projekte, kuriame turėjau viešai demonstruoti savo piešimo įgūdžius, antras kartas nebeatrodė toks bauginantis. Tą savaitę, kai bandžiau praktikuotis namuose, vaikai buvo pas senelius ir aš iš tikrųjų pajutau piešimo terapijos esmę – tai buvo tikras atsipalaidavimas. Visgi piešimas tikrai nėra mano stiprioji pusė, todėl svarbiausia man – pats kūrybos procesas. Na ir labai smalsu, kaip piešiniai galiausiai atrodys ant tikrų jungiklių, – atviravo I. Stonkuvienė. Moteris pridūrė, kad auginant vaikus įprasti jungikliai reikalauja daugiau priežiūros, mat yra teplūs, todėl kokybiški ir ryškūs jungikliai gali padėti išvengti pirštų antspaudų bei suteikti kambariui žaismingumo.
I. Prunskaitės jungikliai – it paveikslai
Netradicinius sprendimus savo klientams siūlanti architektė ir dizainerė I. Prunskaitė neslėpė, kad šis projektas jai tapo savotišku iššūkiu, leidžiančiu į savo kasdienę veiklą pažvelgti iš kitos pusės bei suderinti laisvalaikio pomėgį – tapybą. „Mane visad žavėjo idėja ne vien suprojektuoti namą, sukurti jo interjerą, bet ir apgalvoti viską iki pačių smulkiausių detalių, kad ir tokių kaip jungikliai. Lietuvių namuose dominuoja monochrominiai, tai yra vienspalviai, interjerai, todėl norisi į juos įnešti kuo daugiau spalvų. Manau, jungiklis, būdamas svarbia, paryškinta interjero detale kiekvienuose namuose gali suteikti daugiau gyvumo“, – pabrėžė I. Prunskaitė.
Gali kiekvienas
Projekto idėją pasufleravo ir pažangios technologijos, kurių dėka ant namų, biurų, visuomeninių įstaigų jungiklių gali būti perkelta praktiškai viskas – nuo užrašo iki piešinio, nuotraukos ir t. t. „Pavyzdžiui, tai gali būti vaiko piešinio fragmentas, mėgstamas filmuko personažas ar nuotrauka, taip pat graviruotas užrašas viešbutyje ar biure. Visa tai galima atlikti neišėjus iš namų ar biuro, pasitelkus specialų grafinį dizaino įrankį, pasiekiamą internetu“, – pasakojo „Jung Vilnius“ vadovas.
