Klyksmai ir nepatogumo prieš bendrakeleivius jausmas kylant lėktuvu, akylas pabėgti tykančio mažylio stebėjimas kaitinantis paplūdimyje, istorinio paveldo apžvalgos ant pečių nešant betarpiškai valgyti, miegoti, verkti ir žaisti norintį vaiką – nejaugi atostogauti su mažaisiais iš tiesų yra kančia?
Koncerto užkulisiuose sutiktos „OMG“ grupės narės su šiuo teiginiu nesutinka. Nors vasaromis turi marias darbo, kelionėms ir poilsiui laiko atranda net turėdamos vaikų. Grupės lyderė Oksana Pikul-Jasaitienė augina dviejų metukų Dominyką, Monika Šedžiuvienė ant rankų supa vienerių Gabrielių, o Skaistė Steikūnaitė augina kiek ūgtelėjusią – dešimties metų Patriciją. Prie kelionių savo atžalas atlikėjos pratina nuo mažų dienų.
- Paskutiniu metu dažniausiai užkabinama tema – orų permainos. Ar ir jums tai sukelia sunkumų? Kaip leidžiate laisvalaikį?
O. Pikul-Jasaitienė: Kadangi mūsų vasara pakankamai darbinga, dėl orų pakitimų labai neišgyvename. Šeimos, vaikai – dėl orų prognozių nėra kada liūdėti. Visuomet sugalvojame, kaip su šeimomis praleisti laiką. Gyvename nuostabiose vietose prie gamtos, miškuose. Mėgaujamės labai ramiu ir jaukiu laisvalaikiu.
- Vasarą renkatės poilsį Lietuvoje ar keliones į užsienį?
O. Pikul-Jasaitienė: Žinoma, kad keliones. Labai daug keliaujame. Tiek su šeimomis, su vaikais. Jeigu reikia, darbo reikalais keliaujame vienos.
M. Šedžiuvienė: Mėgstu keliauti bet kuriuo sezonu. O vasara – labai darbinga. Ir Lietuvoje turime darbų, ir paskraidyti užsienį prisireikia. Kol kas ilgų atostogų dar nelabai turėjau.
- Dviejų metukų Oksanos sūnus lėktuvu skridęs ne kartą – kelionė į Italiją, kur krepšinį žaidė tėtis, vėliau ir atostogos Graikijoje. Monika, ar jūsų mažylis jau išmėgino šią atrakciją?
M. Šedžiuvienė: Buvome išskridę į Tenerifę. Tai - pirmoji mūsų vaiko kelionė. Visai smagu. Dar Gabrielius buvo su tėčiu iškeliavęs prie jūros.
- Kaip vaikai elgiasi lėktuve? Negadina bendrakeleivių nervų?
M. Šedžiuvienė: Man pasisekė. Keliaujant į priekį mano vaikas visą laiką miegojo. Na, o grįžtant, kaip ir visi vaikai, jeigu pabusdavo, reikėdavo su juo užsiimti. Kažko labai ypatingo nepajaučiau. Oksana, geriau tu papasakok.
O. Pikul-Jasaitienė: Oi, mano vaikas tai linksminosi. Mes tikrai turėjome ką veikti.
- Radote kažkokių specialių metodų, kaip nuraminti vaiką?
O. Pikul-Jasaitienė: Žaidimai, piešimas. Kartais animaciniai filmukai. Aišku, kiti tėveliai neigiamai į tai žiūri, bet mes leidžiame. Nieko blogo tame nematau. Visokių užimtumo būdų prigalvojame, kad tik būtų ramu, tylu ir netrukdytume kaimynams ramiai ir patogiai keliauti.
- Skaiste, jūsų dukra jau šiek tiek vyresnė. Greičiausiai nekyla jokių problemų?
S. Steikūnaitė: Mano dukrytė visur su manimi jau nuo mažų dienų. Ne vien tik į užsienį, bet ir renginius, kuriuose galima pasirodyti su vaikais. Ji pripratusi su manimi visur. Net paėjusią vasarą, kuomet koncertinio turo metu rengdavome pasirodymus dienomis, ji keliaudavo kartu.
O. Pikul-Jasaitienė: Nejuokaukite, kai pasikviesdavau, ji dar ir kartu dainą padainuodavo. Nereali mergaitė.
S. Steikūnaitė: Ji tik ir laukdavo, kada bus pakviesta.
- Stebėdama jūsų pasirodymus dukra tikriausiai svajoja apie atlikėjos karjerą?
S. Steikūnaitė: Taip, ji net pavydi. Klausia – „Kodėl ant scenos stovite jūs, o ne aš?".
- Visos leistumėte savo vaikus į sceną?
M. Šedžiuvienė: Skaistė jau leidžia.
O. Pikul-Jasaitienė: Patriciją jau pašventinome, jau sudainavo.
M. Šedžiuvienė: O vyrai ar lips ant scenos... Pamatysime, kai užaugs.
O. Pikul-Jasaitienė: Tai bus jų pasirinkimas. Bet, žinokit, vyrai su charakteriais.
S. Steikūnaitė: Ne tik jūsų vyrai, bet ir mano mergina su charakteriu. Visi mūsų vaikai gana charakteringi.
