Laikinai sulaukėjusius žirgus priglobęs „Lietuvos žirgynas“ skuba kuo greičiau surasti gyvūnams naujus šeimininkus, nes tokia didžiulė banda yra sunki našta ne tik žirgynui, bet ir valstybei be mokesčių mokėtojams, nes kas mėnesį jos išlaikymui tenka skirti per 25 tūkst. litų.
Per mėnesį – pusė bandos
„Lietuvos žirgynas“, gavęs teismo leidimą, liepos viduryje paskelbė apie viešą buvusių ūkininko A. A. Kaušakio arklių išpardavimą. Juos Sartų žirgyne galėjo įsigyti visi, kas nori. Tiesa, per dvi savaites gana aukštos pradinės žirgų kainos buvo sumažintos kone dvigubai. Per daug mažinti kainas buvo baiminamasi dėl to, kad pigūs arkliai galėjo tapti masalu arklienos perdirbėjams.
Pasak „Lietuvos žirgyno“ direktoriaus Žilvino Badikonio, Sartų žirgynas šiems arkliams buvo tik laikina stotelė, kur jiems padėta atgauti jėgas. Pirmajame etape buvo parduodamos kumelės su kumeliukas, vienmečiai eržiliukai ir kumelaitės bei kumelės iki 7 metų – iš viso apie 60 arklių.
Žirgų globos asociacija (ŽGA), kuri šioje istorijoje aktyviai dalyvauja nuo pat žirgų iš A. A. Kaušakio konfiskavimo, iš suaukotų lėšų pirmajame viešojo pardavimo etape išpirko devynis bandos žirgus: 3 kumeles su 2014 m. gimimo kumeliukais, vieną kumeliuką ir dvi kumeles. Dar du kumeliukus nusipirko ŽGA savanoriai. Taip pat asociacija padėjo kitiems žmonėms, norėjusiems išpirkti žirgus – laikina globa, transportavimu, informacijos teikimu. Viena ŽGA išpirktų kumelių, vardu Kakava, yra iš penketo labai sunkios būklės konfiskavimo metu buvusių žirgų, išgelbėtų asociacijos savanorių dėka.
„Iš viso žmonės paaukojo apie 10 tūkst. litų, už kuriuos nupirkome devynis žirgus. Už savas lėšas su rėmėjų pagalba pirkome šieno, kito pašaro, statybinių medžiagų pašiūrėms, levadoms statyti. Žirgų globos asociacija taip pat sulaukė daugybės žmonių skambučių, kurie buvo suinteresuoti padėti šiems žirgams ir juos išpirkti. Visų žmonių dėka pirmame etape buvo išpirktos beveik visos kumelės, liko tik keturios“, - sakė Žirgų globos asociacijos vadovė Rūta Matukonytė.
Antrajam etapui ruošiami likusieji arkliai – eržilai ir vyresnės nei 7-erių metų kumelės. „Laukia antrasis etapas, kuris bus daug sudėtingesnis, nes bus parduodami eržilai, o kai kurie jų iš tiesų yra stiprūs ir dominuojantys bandos lyderiai. Antro etapo eržilai ir kumelės kol kas dar neparuošti pardavimui. Jų paruošimas užtruks apie tris savaites“, - sakė R. Matukonytė.
Pasak ŽGA atstovų, šioje bandoje nereiktų ieškoti veislinių žirgų, gražių, paklusnių žirgų, nes tik nuo būsimų šeimininkų priklausys, kaip žirgas atrodys ir kokių rezultatų pasieks po mėnesio, metų ar dešimtmečio.
Gelbėja kas kuo gali
Vos prasidėjus žigų pardavimui, ŽGA žmonėms pasiūlė išskirtinę galimybę išpirkti žirgus kartu: galintys prisidėti finansiškai, galėjo pervesti tiek pinigų, kiek išgali, galintys prisidėti pašarais ar statybinėmis medžiagomis, galėjo teikti tokią paramą. Tik su žmonių pagalba buvo išpirkta tiek žirgų. Šiuo metu žirgai apgyvendinti Utenos rajone ŽGA įkurtuose žirgų namuose, kur jie bus pratinami prie žmonių, treniruočių. Žirgų namų sienos, tvoros statomos tik žmonių aukų ir ŽGA savanorių dėka, todėl visi kviečiami prisidėti – pašarais, statybinėmis medžiagomis, finansiškai arba darbu.
„Šiandien intensyviai dirbama bei atliekami paskutinieji darbai: vedžiojama elektra, statomos pašiūrės, perkamas pašaras. Visi norintys prisidėti prie žirgų buveinės įkūrimo kviečiami prisijungti. Vertiname ne tik finansinę, bet visokeriopą pagalbą“, - sakė R. Matukonytė.
Žemės ūkio ministerijos Gyvulininkystės skyriaus specialistų teigimu, bandos arkliams skerdykla negresia – jie „Lietuvos žirgyne“ bus laikomi tol, kol bus parduoti. Visgi neoficialių šaltinių duomenimis, Sartų žirgyne pirmojo pardavimo etapo metu lankėsi ir žirgus rinkosi ne vienas žinomas arklienos perdirbėjas ar eksportuotojas. Tačiau patikrinti ir tai įrodyti – beveik neįmanoma, nes susekti, kur, kam ir kodėl bus perparduotas žirgas būtų labai sudėtinga. Kadangi antrajame etape didžioji dalis žirgų yra sunkiau sutramdomi eržilai, lieka didelė tikimybė, kad šie žirgai, jei bus pardavinėjami už mėsininkams patrauklią kainą, iškeliaus į Baltarusiją, Lenkiją ar Italiją, paprasčiau tariant – į maisto pramonę.
„Mūsų žiniomis, ne vienas mėsininkas domėjosi šiais arkliais, važiavo apžiūrinėti. Ar mėsininkams pavyko įsigyti dalį žirgų – mums nėra žinoma, nes informacija apie pirkėjus neteikiama“, - sakė ŽGA vadovė.
Pirmojo pardavimo etapo bandos arklių kainos buvo: už kumelę su 2014 metų gimimo kumeliukais 3,5 tūkst. litų, už 2013 metų eržiliukus ir kumelaites – po 1,5 tūkst. litų, už kumeles nuo 2 iki 7 metų – po 2,5 tūkst. litų. Kiek kainuos eržilai ir vyresnės kumelės, kol kas neskelbiama.
Arkliams, paruoštiems pardavimo procesui, atlikti kraujo tyrimai dėl pagrindinių trijų ligų (įnosė, anemija ir kergimo liga), atliktas čipavimas, išduoti pasai.
ES paramą žirgai matė kaip savo ausis
Prieš daugiau nei metus iš ūkininko A. A. Kaušakio buvo atimti ilgą laiką badu marinti ir itin blogai prižiūrėti arkliai. Kai „Lietuvos žirgynas“ perėmė arklius, jie buvo itin nusilpę, daugeliui iš jų grėsė mirtis, tačiau, padedami specialistų, gyvūnai atgavo jėgas, sustiprėjo ir šiuo metu gali būti parduodami. Kiekvienam iš šių arklių reikėjo individualios priežiūros ir rūpesčio, be to, juos reikėjo paruošti ir pripratinti ne tik prie darbo ūkyje, bet ir prie žmonių.
Iš ūkininko A. A. Kaušakio arkliai buvo atimti teismo sprendimu, nustačius, kad jų laikymo sąlygos yra netinkamos, netgi pražūtingos. 2013 m. balandžio 5 d. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT) konstatavus, kad A. A. Kaušakio ūkyje arkliai laikomi blogomis sąlygomis, buvo suorganizuota jų gelbėjimo akcija. VMVT specialistai, padedami savanorių bei vietos gyventojų, į Sartų žirgyną išgabeno daugiau kaip šimtą arklių.
A. A. Kaušakis arklius augina per dvidešimt metų ir ilgą laiką dėjosi vienu iš didžiausių žemaitukų augintojų. Už „stambiuosius žemaitukus“ ūkininkas iš Europos paramos programos gaudavo po beveik 700 litų išmoka už vieną arklį per metus. Parama jis pasinaudojo deklaruodamas, kad augina grynaveislius sunkiuosius žemaitukus, įtrauktus į Lietuvos paveldą. Vėliau paaiškėjo, kad ūkininkas aklius veisė netinkamai (nebuvo nuosekliai vykdoma veislininkystės apskaita), laikė kaip laukinius mustangus, todėl, veterinarų teigimu, grynaveislių arklių bandoje yra mažuma, galima kraujomaiša. Prieš pusantrų metų iš A. A. Kaušakio virš šimto arklių banda konfiskuota Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai gavus skundą dėl kankinamų arklių: ūkyje rasti leisgyviai, badaujantys ir išsekę arkliai, kai kurie jau buvo negyvi. Iš viso krito per 20 arklių.
Manoma, kad A. A Kaušakio ūkyje buvo laikoma trečdalis viso Lietuvoje laikomo žemaitukų veislės žirgų. Jų išlaikymui ūkinininkas iš viso yra gavęs beveik 350 tūkst. litų paramą iš Europos Sąjungos. 100 tūkst. litų iš jo planuoja atimti Nacionalinė mokėjimo agentūra. Šiuo metu A. A. Kaušakiui gresia iki 65 tūkst. litų bauda arba laisvės atėmimas iki vienerių metų, arba viešųjų darbų.
