BNS pateikia informaciją apie visas bylas nepriklausomos Lietuvos istorijoje, kur įtarimai buvo ar yra pateikti partijoms kaip juridiniams asmenims.
Darbo partija ir „juodoji buhalterija“
2006 metų gegužės 17 dieną iš Valstybės saugumo departamento gavus duomenų, kad Darbo partijos veikla galbūt finansuojama iš kitų lėšų nei oficialiai deklaruojama, prokurorai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimo, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo ir apgaulingo apskaitos tvarkymo.
Bylos duomenimis, 2004–2006 metais į oficialią Darbo partijos buhalterinę apskaitą neįrašyta apie 7 mln. eurų pajamų ir daugiau nei 4 mln. eurų išlaidų. Darbo partija įtarta neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ir turtą pateikimu, siekiant išvengti mokesčių, bei apgaulingu apskaitos tvarkymu.
Teismai Darbo partiją išteisino, nes ji reorganizavosi 2013 metais. Tačiau Aukščiausiasis Teismas pernai paskelbė, kad nepaisant reorganizacijos, partija turėjo būti teisiama. Vis dėlto proceso jai atnaujinti nebuvo neįmanoma dėl suėjusių senaties terminų.
„Juodosios buhalterijos“ byloje dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo buvo nuteisti buvęs Darbo partijos įkūrėjas ir vadovas Viktoras Uspaskichas, eksparlamentarai Vytautas Gapšys ir Vitalija Vonžutaitė, buvusi partijos finansininkė Marina Liutkevičienė. Jiems skirtos baudos nuo 3,6 iki 6,8 tūkst. eurų. V.Vonžutaitė dar turi galimybę apskųsti sprendimą aukščiausios instancijos teismui, nes jos byla buvo atskirta.
„Tvarkiečiai“ ir prekyba poveikiu
2014 metais teisėsaugos pareigūnai atliko keliolika kratų penkių asmenų gyvenamosiose ir darbo vietose bei partijos „Tvarka ir teisingumas“ būstinėje, taip pradėdami didelės apimties ikiteisminį tyrimą dėl prekybos poveikiu.
Tyrimo metu 12 asmenų apklausti kaip įtariamieji dėl skirtingų nusikalstamos veiklos epizodų, iš jų septyni yra valstybės tarnautojai.
„Tvarkai ir teisingumui“ kaip juridiniam asmeniui įtarimai pateikti 2015 metų pabaigoje. Partija įtariama dėl prekybos poveikiu ir pinigų plovimo.
Vykdant šį tyrimą nagrinėjama daug galimo nusikaltimo epizodų. Įtariama, kad iš viso už pažadus ir susitarimus dėl poveikio, vykdant skirtingus viešuosius pirkimus Aplinkos ir Vidaus reikalų ministerijose bei joms pavaldžiose įstaigose, partijos „Tvarka ir teisingumas“ naudai priimta apie 377 tūkst. eurų kyšių suma.
Visi įtariamieji neigia padarę nusikaltimus.
Liberalų sąjūdis, Darbo partija ir „MG Baltic“
Apie pastarąjį ikiteisminį tyrimą teisėsauga pranešė pernai gegužę, kai atliko kratas „MG Baltic“ prezidento Dariaus Mockaus, viceprezidento Raimondo Kurlianskio darbo vietose, tuometinio Liberalų sąjūdžio lyderio Eligijaus Masiulio namuose, automobilyje, darbo vietoje ir partijos būstinėje.
Netrukus E.Masiuliui pateikti įtarimai dėl kyšininkavimo, prekybos poveikiu ir neteisėto praturtėjimo. Buvęs politikas įtariamas iš R.Kurlianskio paėmęs daugiau nei 100 tūkst. eurų kyšį.
Verslininkas taip pat įtariamas papirkęs buvusį liberalą, eksparlamentarą Šarūną Gustainį ir Darbo partijai priklausiusį Vytautą Gapšį. Šiame tyrime piktnaudžiavimu įtariamas dar vienas eksliberalas Gintaras Steponavičius.
Penktadienį teisėsauga pranešė įtarimus dėl kyšininkavimo ir prekybos poveikiu stambiu mastu pareiškusi Liberalų sąjūdžiui ir Darbo partijai. Pareigūnai teigia, kad dėl kyšių paėmimo įtariami šių partijų nariai veikė ne tik savo, bet ir atstovautų partijų naudai.
Visi įtariamieji neigia, kad padarė nusikaltimus.
