Tęsiame pasakojimą apie bene garsiausią Lietuvos samdomą žudiką Alvydą Juodrį, pravarde Benas. Ta pačia tema skelbiame ištrauką iš antros rašytojo, žurnalisto Dailiaus Dargio knygos „Kruvinasis mafijos maršrutas” (2011 m.).
Kas iš tiesų buvo Beno pravarde pagarsėjęs A. Juodris – pirmasis Lietuvos istorijoje garsiausias samdomas žudikas, nežino niekas. Jo gyvenimą gaubia paslaptis. Tiesa, apie jį daug rašyta, tačiau esama nemažai nesutampančių ir vienas kitam prieštaraujančių biografijos faktų.
Talentingas drožėjas
Po šiauliečio mirties žurnalistai jo biografiją išstudijavo vos ne pro didinamąjį stiklą, apie jį parašyta daugybė publikacijų, jis minimas net prieš kiek laiko pasirodžiusioje knygoje apie Tulpinių ir Sigito Gaidjurgio gaujas, tačiau A. Juodris liko nepaprastai daug mįslių keliančia mafijos pasaulio figūra. Į ją įdėmiau pažvelgti galima tik praėjusio amžiaus paskutiniojo dešimtmečio neišaiškintų kriminalinių situacijų, įvykių ir veikėjų fone.
Šio žmogaus istorija unikali tuo, kad prieš pasukdamas į kriminalinį pasaulį jis buvo menininkas – talentingas drožėjas. Šiauliuose kalbama, kad nagingas A. Juodris nuo mažens turėjo menininko gyslelę. Sovietmečiu baigęs Klaipėdos dailės mokyklą, kurioje įgijo gintaro ir metalo apdorojimo specialybę, netrukus jis susidomėjo medžio drožyba.
1982 metais gegužės 13 dieną jis tapo Liaudies meno draugijos Šiaulių skyriaus nariu. Vėliau draugija buvo pervadinta į Lietuvos tautodailininkų sąjungą. Jos sąrašuose vyras figūravo iki 1997-ųjų. Garsiausias A. Juodrio šedevras – išdrožta trijų metrų Dievo motina – ir dabar puošia Kryžių kalną.
Suartėjo su S. Gaidjurgiu
Kalbama, kad kartą išdrožęs užsakytus baldus ir likęs apgautas, A. Juodris ėmė keršyti. Po to ir pasuko tuo tolimu nuo meno keliu. Būta kalbų, kad kadaise Benas sukonfliktavo su sodybos, kurią pirko užmiestyje, bendraturčiu S. ir šis pagyvenęs vyras, padavęs A. Juodrį į teismą, netrukus paslaptingai dingo be žinios.
Mafijos vadu save tituluojantis Vidas Antonovas maždaug 1992 metais prieš antrąjį „sėdimą“ už turto prievartavimą buvo kažkokiais reikalais užsukęs į A. Juodrio sodybą. Benas visko mačiusį V. Antonovą iki šiol nežinomu būdu staiga privertė dingti.
Niekada praeityje neteistas ir oficialiai teisėsaugai nenusižengęs A. Juodris prieš pat mirtį ėmė artimai bendrauti su S. Gaidjurgiu. Bylos medžiagoje teigiama, kad nuo 1997 metų iki mirties Benu vadintas vyras veikė daugelyje S. Gaidjurgiui priskirtų žmogžudysčių aktų. Tačiau kas dar siejo šiuos du iš pažiūros skirtingus vyriškius, niekas negali atsakyti.
Žmogžudystė Rusijoje
Jam priskiriamas ne mažiau kaip penkių S. Gaidjurgio aplinkai neįtikusių aukų likvidavimas. Manoma, kad A. Juodris buvo kaip „žudikas eksportui“, talkino ir kitiems Lietuvos miestų bei Rusijos kriminalinio pasaulio lyderiams. Kalbėta, kad už vieno užsakymo įvykdymą šiaulietis tais laikais gaudavo 5–10 tūkst. JAV dolerių.
Tai, kad A. Juodris neva prisidėjo prie užsakomųjų žmogžudysčių, paaiškėjo dar 1995 metais, kai Kaliningrado srities kriminalistai sulaikė du buvusius sovietinės armijos kariškius – Aleksandrą Bogdanovičių ir Sergejų Kakšarovą. Tąsyk A. Bogdanovičius prisipažino, kad 1992 metais A. Juodriui pradėjo tiekti ginklus į Lietuvą. Neoficialiais duomenimis, gudriai užmaskuotuose automobiliuose Beno patikėtiniai Lietuvon pervežė net 32 reaktyvinius prieštankinius minosvaidžius „Mucha“. Vėliau teisėsaugininkams A. Bogdanovičius pasakojo, kaip su A. Juodriu 1994 metų rugpjūčio 30 dieną netoli Maskvos esančiuose Chimkuose nušovė gimdymo namų ginekologą, turėjusį privatų verslą, kurį norėjo perimti banditai.
