Lapkričio 16 d. Vilniaus kongresų rūmuose kartu su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru koncertuosianti smuikininkė šalia savo pagrindinės profesijos dar puikiai šaudo iš lanko, dievina gaminti valgį ir su vyru fiziku augina du vaikus. Drąsos ir ryžto A. Baevai netrūksta nuo vaikystės, kurią aktyvi ir vietoje nenustygstanti mergaitė praleido supama nuostabios Kirgizijos gamtos.
Nors garsi smuikininkė prisipažįsta, kad prisiminimų iš vaikystės yra išlikę mažai, nėra abejonių, kad muzika ją supo nuo pirmųjų dienų.
„Aš gerai prisimenu, kad pas mus namuose visi dainuodavo, tėtis su didžiausiu malonumu grodavo gitara, o mama skambindavo pianinu. Darželyje aš gerai dainavau, tad mama nuvedė į muzikos mokyklą: „Čia choro klasė, eisi?“ Aš, aišku, sutikau. Pradėjau mokytis, man patiko, ir viskas kažkaip savaime išėjo“, – pirmuosius žingsnius muzikoje prisimena solistė.
Tiesa, žodis „savaime“ turbūt nėra visai tikslus – perėjus į smuiko klasę mažajai Alenai tekdavo groti mažiausiai po tris valandas kasdien.
„Pirmuosius ketverius metus mano mama kartu su manimi eidavo į pamokas – mažam muzikantui būtina, kad šalia būtų žmogus, padedantis ir primenantis viską, ką sakė mokytoja. Bet vėliau aš ėmiau mokytis pati. O būdama 13-14 metų pradėjau įsimylėti muzikos kūrinius, todėl klausydavausi jų ištisomis paromis. Viena iš pirmųjų mano meilių – J. Brahmso koncertas smuikui, violončelei ir orkestru“, – pasakoja A. Baeva.
Dabar smuikininkė koncertuoja visame pasaulyje ir yra laukiama viešnia garsiausiose scenose. O kiek iš tų, kurie sėdi salėje ir dėl kurių taip stengiasi muzikantas, gali realiai įvertinti jo profesionalumo lygį?
„Visi arba beveik visi, – įsitikinusi A. Baeva. – Iš tikrųjų daugelis žmonių galvoja, kad klasikinė muzika – tai kažkas sudėtingo ir labai ypatingo, tad jei neturi muzikinio išsilavinimo – nieko nesuprasi. Tai – didelė netiesa!“
Smuikininkės nuomone, muzika yra ypatinga kalba, kuri veikia žmones be jokio vertimo, todėl niekas neprilygsta jos teikiamai galimybei išreikšti jausmus. „Nuostabus šis spontaniškumas, kurį tu gali sau leisti per repeticijas ir koncertų metu. Smuiko pagalba galima pasakyti kažką, ko kitaip nepasakysi, išreikšti jausmus, kurie gyvena viduje, ir tai suteikia didžiulį malonumą“, – sako A. Baeva. Solistės teigimu, priklausomai nuo to, kokioje būsenoje tuo metu esi, daug metų grojamas kūrinys kaskart gali suskambėti naujai.
„Man pačiai visada įdomu, kas įvyks kitame koncerte. Muzika yra atskiras pasaulis. Pasaulis, kuriame galima pasislėpti ir jaustis visiškai kitaip, ypač jeigu realiame pasaulyje kažkas nesiseka. Muzika suteikia neribotas galimybes. Jei nori pabėgti ir pasislėpti – gali tai padaryti. Jei nori pajusti bendrystę su kitais žmonėmis, perduoti jiems savo mintis, jausmus ir emocijas – tai taip pat įmanoma. Viskas priklauso nuo to, ko tuo metu nori“, – šypsosi A. Baeva.
Po 12 koncertų per mėnesį turinti solistė pripažįsta, kad gyvenant tokiu tempu laiko kitiems hobiams tikrai nebelieka. Bet dėl to atlikėja nesuka sau galvos: „Aš paprasčiausiai laiminga, kad užsiimu tuo, kas man patinka. Tai – nuostabi profesija. Atvažiuoji į kitą miestą, valandą prieš koncertą repetuoji, o likusį laiką gali vaikščioti ir žiūrinėti“, – sako A. Baeva.
Tačiau visgi yra vienas dalykas, kuriam atlikėja laiko negaili. Tai – šeima. Su vyru fiziku, optiku, išradėju ir verslininku A. Baeva susipažino gavusi žinutę po koncerto. Tris mėnesius susirašinėję iš pradžių jie tapo geriausiais draugais, o galiausiai vėl susitikę – ir neišskiriama pora. Sūnų ir dukrą kartu su vyru auginanti menininkė sako visą gyvenimą norėjusi vaikų, kuo anksčiau – tuo geriau. „Kol jauna – ir jėgų daugiau, ir susidraugauti lengviau. Anksčiau maniau, kad pagimdysiu vaiką ir atiduosiu jį auginti močiutei, o pati toliau užsiimsiu savo mėgstama veikla. O dabar esu truputėlį išprotėjusi mama – su savo vaikais norėčiau būti visą laiką“, – sako A. Baeva.
Smuikininkė įsitikinusi, kad pirmaisiais vaiko gyvenimo metais svarbu kuo daugiau laiko praleisti kartu, todėl stengiasi visur keliauti kartu su vaikais. „Kartą aš įlipau į lėktuvą, už mano nugaros buvo smuikas, krepšys su vaikų daiktais, kompiuteris, fotoaparatas, po pažastimi – vyresnysis sūnus, kuriam tada buvo 3 metų krizė ir kuris visais atvejais sakė „ne“, o kitoje rankoje – 8 mėnesių dukra, kuri dar nevaikščiojo, todėl ją reikėjo laikyti ant rankų. Štai, koks paveikslėlis!“, – juokiasi garsi atlikėja.
Paklausta, kokia buvo ją pačią suformavusi vaikystė, A. Baeva atsako: „Nors prisiminimai labai fragmentiški, viena galiu pasakyti: mano vaikystė buvo labai laiminga. Pirmuosius penkerius mano gyvenimo metus mes gyvenome Kirgizijoje, kur turėjome namą su sodu. Mane supo turtinga pietų gamta, skaisti saulė, tyras oras, vaisiai ištisus metus... Trumpai tariant, savo vaikystę praleidau rojuje“.
Smuikininkės Alenos Baevos ir Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro koncertas „Alena Baeva griežia P. Čaikovskį“ įvyks 2018 m. lapkričio 16 d. 19 val. Vilniaus kongresų rūmuose. Bilietų galite įsigyti „Tiketos“, „Teatrai.lt“ ir Vilniaus kongresų rūmų kasose.
