Nuo nemalonaus galvos svaigimo, kuris gali sukelti ne tik baimę, išgąstį, tačiau ir pykinimą ar net vėmimą, nėra apsaugotas niekas. Fotografė Greta Kuliušaitė pasakoja, kad ūminis vestibulinis sindromas ją netikėtai užklupo atostogų metu, kuomet besimėgaudama saulės spinduliais dienas ji leido Balio saloje.
„Tuo metu kartu su drauge buvome Balyje, kur daug maudėmės, nardėme, deginomės ir mėgavomės saule. Kadangi didžiąją laiko dalį praleisdavome prie vandens, labai daug nesistengiau gerai išdžiovinti ar nusausinti ausų, kadangi deginiesi, maudaisi ir per daug apie tai negalvoji.
Tačiau atsikėlusi vieną rytą, kuomet ėjau į vonią, man netikėtai pradėjo suktis akyse visas vaizdas. Vos nenukritau, tačiau laimei, greitai atsirėmiau į sieną. Labai išsigandau ir nesupratau, kas vyksta“, – pradeda pasakoti mergina.
Tuo metu Gretai į galvą atėjo mintis apie artimą žmogų, kuris turėdamas ūminį vestibulinį sutrikimą privalo vaikščioti su lazdele, negali skristi nei lėktuvu, nei vaikščioti tamsoje. Išsigandusi ir bandydama suprasti, kas ką tik nutiko, pašnekovė teigia, kad kaip ir dauguma kitų žmonių, ji ėmė atsakymų ieškoti internete.
„Žinoma, gūglinant sulaukiau visų įmanomų blogiausių atsakymų. Būdama kitame pasaulio gale pradėjau galvoti, kad nepavyks į namus grįžti lėktuvu, todėl mintyse pradėjau net vizualizuoti, kaip iš Indonezijos į Lietuvą važiuoju automobiliu“, – dabar juokiasi G. Kuliušaitė.
Susidūrus su pirmuoju netikėtu ūmiu galvos svaigimu, Gretą nuraminti bandė šalia buvusi jos draugė, kuri teigė, kad galimai mergina perkaito saulėje arba pristigo vitaminų:
„Tuomet pradėjau gerti vitaminus, tačiau galvos svaigimas niekur nedingo. Be to, šis galvos svaigimas nebuvo visai panašus į tą, kuris atsiranda, pavyzdžiui, netikėtai pakilus nuo lovos, kai užtemsta net akyse. Ne, jis atrodo taip, tarsi suktumeisi ant kėdės apie 10 minučių ir tuomet netikėtai atsistojus, vaizdas sukasi dar apie 10 ar daugiau sekundžių. Ištikus tokiam priepuoliui yra labai sunku orientuotis ar vaikščioti.“
Maždaug po savaitės nuo pirmojo priepuolio, Gretai atsirado ausų uždegimas. Mergina guodžiasi, kad tuo metu labai skaudėjo ausis, jos buvo „užkritusios“, tačiau šiaip ne taip, bendromis pastangomis jai pavyko išsigyti nemalonią ligą.
Visgi, pašnekovė teigia tuo metu maniusi, kad praėjus ausų uždegimui, baigsis ir nemalonus galvos svaigimas. Deja, tačiau jis niekur nedingo, o ir toliau apsunkino kasdienybę.
„Iš tiesų, vienu metu man pasidarė netgi juokinga – išmokau šį galvos svaigimą kontroliuoti, kadangi žinojau, kokioje padėtyje pasukus galvą ji pradės svaigti. Tad, laikui bėgant šiek tiek susigyvenau, nors sportuojant tai labai būdavo nemalonu“, – sako mergina.
Problemos sprendimas
Galvos svaigimas Gretą kankino apie šešis mėnesius. Grįžusi į Lietuvą ji ir toliau kurį laiką gyveno su šia nemalonia problema, tačiau pradėjusi planuoti kitą kelionę nusprendė, kad yra būtina jai rasti sprendimą.
Pasidalinusi savo galvos svaigimo bėda, G. Kuliušaitė kreipėsi prašyti pagalbos bei patarimų į savo beveik 50 tūkst. „Instagram“ paskyros sekėjų:
„Prašiau patarimų, ką jie darė, kadangi ir pati buvau girdėjusi, jog yra tam tikri specialūs pratimai. Visgi, džiaugiuosi, kad pirmiausiai nusprendžiau nuvykti pas specialistę, kurią man labiausiai rekomendavo sekėjai, nes pasirodo, kad pratimai turi būti paskirti individualūs.
Pasirodžiau specialistei, kuri Lietuvoje labiausiai specializuojasi šioje srityje, turi įvairiausius specialius aparatus, tikrina akių veiklą ir panašiai. Ji mane patikrino, teisingai pavartė ir davė „namų darbų“ bei liepė pasidaryti vitamino D tyrimą.
Prisipažinsiu, kad namų darbų nedariau jokių, tačiau galvos svaigimas po apsilankymo praėjo, nebegrįžo ir dabar jo visai nebėra.“
Greta džiaugiasi, kad jos atveju šis sutrikimas buvo ganėtinai nesunkus ir lengvai kontroliuojamas. Visgi, susidūrus su šia problema užklupo ir baimė, kurią laikui bėgant merginai pavyko įveikti ir dabar ji tikina, kad jeigu kažkada teks susidurti ir vėl su šia bėda – ji jau žinos, kaip reikia elgtis.
„Baisiausia buvo pačioje pradžioje, dar prieš ausų uždegimą. Tuomet galvos svaigimo priepuoliai buvo netikėti, užklupdavo bet kurią akimirką. Dabar man visai yra nebaisu, kadangi gydytoja supažindino su liga, paaiškino, kad mano ausies kanalas yra kiek kitoks, kad jame gali užsilaikyti drėgmė.
Džiaugiuosi, kad mano atveju viskas išsisprendė sėkmingai. Jeigu ir vėl pradėtų suktis galva, žinočiau, kad tai nėra pasaulio pabaiga, nors tuo metu sau iš tiesų buvau pasirašiusi mirties nuosprendį“, – dabar nusišypso fotografė.
Ūminis vestibulinis sindromas
Anot Kauno klinikų Ausų, nosies ir gerklės ligų klinikos gydytojos otorinolaringologės prof. Ingridos Ulozienės, galvos svaigimas yra sveikatos sutrikimo požymis, kuris gali pasireikšti įvairaus amžiaus žmonėms. Gydytoja teigia, kad šis požymis nėra identifikuojamas kaip išskirtinis, tam tikros amžiaus grupės, ligų simptomas.
„Literatūra teigia, kad per gyvenimą „sukimosi“ pobūdžio svaigulį patiria 7,4 proc. bendros suaugusiųjų populiacijos – 10,3 proc. moterų ir 4,3 proc. vyrų.
Staiga prasidėjęs stiprus svaigimas, apibūdinamas kaip aplinkos judėjimo iliuzija, dažniausiai sukimosi pobūdžio, lydimas pykinimo, vėmimo, pablyškimo, prakaitavimo, sutrikusios pusiausvyros, išgąsčio yra vadinamas apibendrintu pavadinimu – ūminis vestibulinis sindromas“, – paaiškina prof. I. Ulozienė.
Neretai šis galvos svaigimas žmogų užklumpa netikėtai, epizodinio priepuolio metu. Dažniausiai šių svaigimų priežastį padeda įvardinti patirto epizodo trukmė, provokuojantieji veiksniai: galvos ar kūno padėties pakeitimas, stiprus garsas, stanginimasis bei lydintieji simptomai: pykinimas, vėmimas, klausos sutrikimas, ausies skausmas, padidintas jautrumas šviesai ar garsui, neurologiniai požymiai ir pan.
„Tiriant pacientą, kuriam yra besitęsiantis ūminis svaigimas, pasireiškiantis „sukimosi“ pojūčiu, pirmiausia reikia paneigti gyvybei grėsmingas būkles. Jei sąmonės būklė sutrikusi, yra įtariamas ūminis centrinės nervų sistemos pažeidimas, smegenų kamieno ar smegenėlių infarktas, intrakranijinė kraujosruva, meningitas, intoksikacija, šokas.
Pabrėžtina, kad tų pacientų, kuriems yra vidinės ausies patologija, sąmonės būklė yra visiškai normali, nepaisant apsunkinto kontakto dėl jų patiriamo pykinimo, vėmimo, išgąsčio“, – sako gydytoja otorinolaringologė.
Profesorė teigia, kad ūminis vestibulinis sindromas gali būti sąlygotas vidinės ausies sistemos dalies – vestibulinio organo ligų arba neurologinių ligų.
„Jei vestibulinį sindromą sąlygoja neurologinės ligos, jis yra centrinis, o jei vestibulinio organo ligos – periferinis. Tai, kas kartais vadinama „vestibuliarinio aparato sutrikimu“, yra ne kas kita, kaip periferinis vestibulinis sindromas, ligų grupė, kuriai būdingi tam tikri požymiai, todėl tai nėra viena liga.
Dažniausios vestibulinio organo ligos, sąlygojančios periferinį vestibulinį sindromą – gerybinis pozicinis priepuolinis svaigimas, vestibulinis neuronitas, abipusė vestibulopatija, vestibulinė paroksizmija, Menjero liga“, – aiškina pašnekovė.
Kaip elgtis kilus priepuoliui?
Pasak prof. Ingridos Ulozienės, literatūros duomenys rodo, kad lėtiniu svaigimu skundžiasi 0,3 proc. suaugusiųjų populiacijos ir tokie pacientai sudaro apie 10 proc. besikreipiančiųjų į neurologus:
„Pacientų, kurie skundžiasi ilgalaikiu lėtiniu galvos svaigimu, problemą yra dažnai sunku identifikuoti, nes atvykę konsultacijai pacientai paprastai jau turi daug atliktų tyrimų, tačiau jų simptomai nedera ar menkai dera su objektyvių tyrimų duomenimis. Specialistui tuomet labiausiai padeda detali ligos istorijos apklausa ir kruopštus klinikinis ištyrimas.“
Norint nustatyti ar įtarti dažniausiais periferinio svaigimo priežastis, būtina gerai surinkti visus paciento ligos istorijos duomenis ir išsiaiškinti pagrindines svaigimo klinikines charakteristikas – trukmę, pasikartojimą, lydinčiuosius simptomus ar provokuojančius veiksnius. Taip pat paskirti atlikti reikalingus diagnostinius mėginius ar gydomuosius pratimus, vestibulinio analizatoriaus ištyrimo metodikas.
„Kauno klinikose naudojame šiuolaikinę įrangą ir metodikas – videonistagmografiją, kaklinių vestibulinių miogeninių sukeltųjų potencialų tyrimą, subjektyvios regos vertikalės suvokimo tyrimą, sudarančius tinkamo ištyrimo branduolį. Naudojami ir kiti reikalingi tyrimo metodai“, – sako profesorė.
Pasiteiravus, ar šis sutrikimas yra galimas pilnai išgydyti, Kauno klinikų Ausų, nosies ir gerklės ligų klinikos gydytoja otorinolaringologė prof. Ingrida Ulozienė pripažįsta, kad dalis pacientų, patyrę vieną ar kelis ūminio svaigimo priepuolius, kuriuos sąlygojo periferinis vestibulinis sindromas, visiškai taip ir nepasveiksta:
„Manoma, kad tai lemia nepakankami centrinės vestibulinės kompensacijos procesai centrinėje nervų sistemoje, regos sutrikimai, dažni migrenos priepuoliai, riboti kaklo judesiai, psichosocialiniai veiksniai, baimė ir vengimas judėti, užsitęsęs stiprus stresas, fizinė ir emocinė įtampa, nerimas ir depresija, kai kurie vaistai, pavyzdžiui, migdomieji, raminantys ar vartojami ilgą laiką, alkoholis.“
Be to, gydytoja įspėja, kad yra labai svarbu suprasti bei žinoti, kad ši galvos svaigimo problema yra „multidisciplininė“ ir teisinga diagnozė yra nustatoma pacientui tuo atveju, kai dirba stipri kelių sričių specialistų komanda: otoneurologai, neurologai, radiologai, reabillitologai ir kiti.
Bei taip pat, kai šie specialistai vadovaujasi mokslu grįstomis diagnostikos ir gydymo gairėmis, naudoja šiuolaikinius diagnostikos ir gydymo metodus.
Pasiteiravus, kaip žmogus gali sau padėti užklupus ūmiam vestibulinio sindromo priepuoliui, prof. Ingrida Ulozienė pastebi, kad svarbiausiai, užklupus priepuoliui, yra nepanikuoti.
„Taip pat, pagal situaciją ir jos stiprumą reikėtų kreiptis arba į šeimos gydytoją, arba kviesti skubią medicinos pagalbą ir laikytis rekomendacijų. Viena iš jų gali būti, pavyzdžiui, planine tvarka numatytas vizitas pas otoneurologą konsultacijai“, – priduria nusišypsodama ji.
