Nagrinėjantis A. Ūso bylą teisėjas A. Cininas nustebino daugelį socialinio tinklo „Facebook“ lankytojų, kai savo sukurtame asmeniniame profilyje pradėjo skelbti naujausią su amžiaus byla susijusią informaciją. Netrukus elektroniniu paštu teisėjas gavo laišką iš asmenų, pasivadinusių tame pačiame socialiniame tinkle sukurto puslapio „Antipedofilija“ administratoriais.
Turi teisę žinoti faktus
„Ar viešas kalbėjimas apie bylą neprasilenkia su Teisėjų etikos kodeksu? Jei ne, ar imsitės veiksmų, kad būtų užkirstas kelias prisidengus jūsų vardu dezinformuoti visuomenę?“ – klausiama laiške. „Antipedofilijos“ kūrėjai taip pat priminė, kad vis dažniau spaudoje ar per televiziją išgirstame apie prievartą patyrusius vaikus.
„Deja, tai ne naujas reiškinys. Jis egzistavo visada, tik seniau apie jį buvo nutylima. Šiandien šios klaidos nebegalime daryti. Vaikai turi teisę būti ginami nuo prievartos, o save gerbianti Valstybė bei Visuomenė privalo įsipareigoti apsaugoti vaikus nuo šios skaudžios nelaimės“, – tokiais žodžiais prisistatė kovos prieš lytinį vaikų išnaudojimą aktyvistai.
A.Cininas į laišką atsakė savo profilyje. Bylą nagrinėti ne už uždarų durų nutarusio teisėjo nuomone, viešas kalbėjimas neprasilenkia su Teisėjų etikos kodeksu, o priešingai – jį atitinka.
„Kuo daugiau viešumo, tuo geriau, ypač šioje byloje“, – rašė teisėjas, vis dėlto pridūręs, kad nei dabar, nei vėliau neskelbs savo išankstinės nuomonės apie bylą.
„Visi turi teisę žinoti faktus ir tai, kas vyksta procese. Tam, kad kiekvienas pasidarytų išvadas“, – skelbiama teisėjo „Facebook“ profilyje.
Pasigedo bendradarbiavimo
O visuomeninės organizacijos, menininkai, kai kurie politikai bei pavieniai žmonės ir toliau kovoja, kad savotišku kovos už teisingumą simboliu tapusi mergaitė nebūtų išvežta iš globėjos Neringos Venckienės namų bent jau iki tol, kol bus baigta vadinamoji pedofilijos byla. Prie Kedžių ir Venckų namų Garliavoje dieną ir naktį budintys žmonės su nerimu laukė artėjančio savaitgalio: mat šią savaitę baigėsi terminas, iki kurio antstolė Sonata Vaicekauskienė buvo įpareigojusi Neringą Venckienę perduoti mergaitę biologinei motinai. S.Vaicekauskienė anksčiau buvo įteikusi N.Venckienei dokumentą, kuriame išdėstytas siūlymas grąžinti mergaitę motinai gera valia.
Garliavoje vienu metu buvo pastebėtas policijos suaktyvėjimas, todėl tikėtasi, kad globėjos namų šturmas gali prasidėti bet kurią akimirką. Antstolė neslėpė esanti pasirengusi paimti mergaitę, o veiksmai su sklandų teismo sprendimo įvykdymą turėjusia garantuoti policija buvę suderinti. Savaitės pradžioje buvo derinami veiksmai su Kauno miesto ir Kauno rajono Vaikų teisių apsaugos skyrių specialistais.
Tačiau įsikišus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, bent jau šį savaitgalį Garliavoje šturmo nesitikima. Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Dalius Bitaitis pranešė, kad „nėra pasiruošta tinkamai įvykdyti teismo sprendimą perduoti Drąsiaus Kedžio dukrą jos motinai Laimutei Stankūnaitei“. Viceministro teigimu, antstolė neatsižvelgė į Kauno miesto ir rajono vaiko teisių apsaugos specialistų rekomendacijas, kuriomis siekiama užtikrinti vaiko teises ir išvengti žalos vaikui. Žala, anot viceministro, gali būti padaryta ne tik vykdant sprendimą, bet ir vėliau. D.Bitaičio nuomone, antstolė nesuderino savo plano su visomis šalimis, tarp kurių vienas pagrindinių vaidmenų tenka vaiko teises ginančioms institucijoms.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vadovybė netgi kreipėsi į Teisingumo ministeriją, Lietuvos antstolių rūmus, generalinį policijos komisarą, kad šių institucijų pareigūnai glaudžiau bendradarbiautų su vaiko teisių apsaugos specialistais.
Lietuvos centras
Garliava ir toliau išlieka visos Lietuvos dėmesio cente, mat čia, daugelio įsitikinimu, sprendžiamas ne tik mažos mergaitės, bet ir visos šalies teisinės sistemos likimas. Visuomenei spaudžiant, vis dažniau pasirodo ženklų, kad į teismų sistemą gali būti įsileisti ir visuomenės atstovai – teismų tarėjai. Įkurti šį naują teisinį institutą ketinta ir seniau, tačiau tik dabar, kai nepasitikėjimas teismų sistema pasiekė kritinį lygį, tikimasi šiuos ketinimus įgyvendinti.
Garliavoje iki šiol ištisomis paromis budi žmonės, Klonio gatvėje vyksta koncertai, poezijos vakarai, rodomi dokumentiniai filmai, šį savaitgalį laukiama ir žonglierių pasirodymo.
