2009 m. kovo 3 d., antradienį, 15 val. Lietuvos Mokslų akademijos bibliotekoje (Žygimantų g. 1/8, Vilnius) bus atidaryta Šiaulių „Aušros“ muziejaus paroda, skirta dviems šviesuoliams, kultūros paveldo tradicijų ir profesionaliosios muziejininkystės pradininkams Šiaurės Lietuvoje – Peliksui Bugailiškiui (1883–1965) ir Vincentui Vaitekūnui (1908–1987).
Projektą remia Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkcija prie LR Prezidento kanceliarijos.
Paroda veiks iki 2009 m. kovo 23 d.
2008 m. „Aušros“ muziejus minėjo iškilių Šiaurės Lietuvos kultūros veikėjų – P. Bugailiškio 125-ąsias ir V. Vaitekūno 100-ąsias – gimimo metines. Savo krašte puoselėję Lietuvos materialųjį ir dvasinį kultūros paveldą, jie šiam darbui skyrė visą gyvenimą, į muziejininkystės ir kultūros paveldo apsaugą įtraukė šviesuomenę ir jaunimą. Jų asmeninis palikimas saugomas Šiaulių „Aušros“ muziejuje.
„Kraštotyra ir muziejininkystė iš pomėgio tapo mano pašaukimu...“, – sakė P. Bugailiškis, „Aušros“ muziejaus įkūrimo iniciatorius ir ilgametis jo globėjas. Nuo sudėtingo teisininko darbo likusį laiką kraštotyrai skyręs žymus visuomenės, politikos ir kultūros veikėjas, vienas pirmųjų Lietuvoje bandė gvildenti teorinius muziejininkystės, kultūros paveldo apsaugos klausimus.
Būdamas profesionalus teisininkas, pirmasis nepriklausomos Lietuvos taikos teisėjas, o nuo 1923 m. – Šiaulių apygardos teismo pirmininko pavaduotojas, Šiauliuose P. Bugailiškis aktyviai įsijungė ir į visuomeninę-kultūrinę veiklą: 1919–1922 m. redagavo žurnalą „Sietynas“, buvo vienas iš „Kultūros“ bendrovės steigėjų, 1923–1933 m. redagavo žurnalą „Kultūra“, buvo Kultūros-švietimo draugijos steigėjas ir vadovas. 1930–1933 m. leido informacinį leidinį „Šiaulių metraštis“, 1934–1944 m. redagavo pirmąjį Lietuvoje kraštotyros žurnalą „Gimtasai kraštas“.
1923 m. kovo 11 d. P. Bugailiškio iniciatyva buvo įsteigtas Šiaulių „Aušros“ muziejus, o 1927 m. gegužės 15 d. – Šiaulių kraštotyros draugija. Talkinamas jaunų padėjėjų, P. Bugailiškis ruošė anketas, rengė kraštotyros ekspedicijas, rinko praeities relikvijas. Per keliolika įtempto ir darnaus darbo metų „Aušros“ muziejus tapo stambiausiu kraštotyros muziejumi Lietuvoje, o ekspedicijų metu surinktas etnografinis archyvas 2006 m. buvo įtrauktas į JUNESCO saugomą „Pasaulio atminties programą“. 1945 m. P. Bugailiškis iš Šiaulių išsikėlė į Vilnių, 1945–1947 m. dirbo MA Istorijos instituto Etnografijos sektoriaus vedėju, 1948–1952 – Knygų rūmų bibliografu-redaktoriumi, konsultavo ir talkino Vilniaus muziejams. Mirė P. Bugailiškis 1965 m. Vilniuje, palaidotas Rasų kapinėse. 1994 m. Šiaulių „Aušros“ muziejus išleido P. Bugailiškio atsiminimus „Gyvenimo vieškeliais“, 1998 m. įsteigė Pelikso Bugailiškio premiją.
Vienas P. Bugailiškio mokinių ir pasekėjų buvo V. Vaitekūnas, beveik šešis dešimtmečius paskyręs kraštotyrai ir muziejininkystei ir tapęs vienu žymiausių šios srities specialistų. Už darbą muziejuje, paminklosaugos bei turizmo srityse V. Vaitekūnas ne kartą buvo apdovanotas Kultūros ministerijos, Kraštotyros draugijos garbės raštais, atminimo ženklais ir medaliais. 1977 m. jis tapo Lietuvos paminklų ir kraštotyros draugijos garbės nariu. Minint 80-ąsias jo gimimo metines buvo įsteigtas Mikelio prizas, kasmet skiriamas geriausiems Šiaulių kraštotyrininkams. 1998 m. Šiaulių „Aušros“ muziejus išleido V. Vaitekūno straipsnių rinktinę „Rinktiniai kraštotyros darbai“.
