Žinią apie tariamą avariją Leningrado atominėje elektrinėje ir neva pasklidusią radiaciją galima laikyti chrestomatiniu gando plitimo pavyzdžiu, mano Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Nerijus Maliukevičius.
„Gandui būtinas kontekstas, kurį suprastų visa visuomenė, taip pat būtina stipri emocinė įkrova - taip aktyvuojama komunikacinė grandinė, kuria gandas paplinta momentaliai“, - BNS sakė politologas.
Jo teigimu, naujienos apie atominę energetiką bei emocionalios reakcijos į šias naujienas dominuoja ne tik Lietuvos, bet ir Lenkijos, kitų Baltijos valstybių bei Baltarusijos žiniasklaidoje, ir tai yra ideali terpė gandui plisti.
Informacinių karų specifiką nagrinėjantis politologas pastebi, kad metas, kai gandas apie tariamą Rusijos atominės elektrinės sprogimą „gimė“ arba į Lietuvos informacinę erdvę buvo įvestas tikslingai, yra susijęs su konkrečiomis aktualijomis: Černobylio atominės elektrinės sprogimo metinėmis bei nacionalinio investuotojo bendrovės „Leo LT“, turinčios statyti naują atominę jėgainę Lietuvoje, steigimo sutarčių pasirašymu.
N.Maliukevičiaus nuomone, gandas plito ypač greitai, nes susidarė savotiškas atvirumo ir uždarumo paradoksas, t.y. mobilios technologijos, elektroninis paštas gandą apie avariją leido žaibiškai paskleisti Lietuvos informacinėje erdvėje, tačiau Rusijos informacinis uždarumas tuo pat metu neleido efektyviai patikrinti, ar šis gandas atitinka tikrovę.
Pasak jo, gandai informacijos amžiuje yra pavojingi, nes gali sukelti rimtus neramumus bei masinės panikos protrūkius, ir ypač pavojinga, jei tokiais gandais būtų manipuliuojama tikslingai.
N.Maliukevičius tiesiogiai neįvardijo, kas ir kurioje šalyje galėjo „pagimdyti“ gandą apie tariamą avariją Leningrado AE tuo metu, kai Lietuvoje buvo pasirašomos sutartys dėl „Leo LT“ steigimo, tačiau atkreipė dėmesį, kad Sovietų Sąjungos laikais gandus aktyviai naudojo KGB - tai buvo viena iš populiariausių to meto aktyviųjų priemonių (aktivnyje meroprijatija).
„Ir šiais laikais psichologinių operacijų metu yra naudojami „gandai-zondai“, kai paskleidus kokią nors žinią siekiama nustatyti, kaip konkrečiose visuomenėse veikia komunikacinės gandų perdavimo grandinės, t.y., analizuojama, kaip žinia „gimsta“, plinta, „miršta“, su kokias barjerais ji gali susidurti. Tai daroma tam, kad ateityje šias komunikacines grandines galima būtų išnaudoti konkrečioms informacinėms atakoms“, - BNS sakė N.Maliukevičius.
Lietuvos valstybinei atominės energetikos saugos inspekcijai (VATESI) praėjusį pirmadienį teko neigti šalyje pasklidusius gandus apie Rusijos Leningrado atominėje elektrinėje neva įvykusią avariją ir užtikrinti, jog radiacijos lygis Lietuvoje neviršija leistinų normų.
Gandas apie tariamą avariją žaibiškai sklido elektroninėse žiniasklaidos priemonėse, per pokalbius telefonu ir trumposiomis žinutėmis.
