Išplatintame pranešime spaudai kaltinimai metami draudimo bendrovėms „Seesam Insurance“ ir „Ergo Insurance“. Pastarosios, anot „Groward Group“ vadovo, atsisako verslininkams atlyginti didžiąją dalį žalos dėl nutrūkusios komercinės veiklos, kaip tai buvo numatyta draudimo sąlygose.
„Dėjome visas pastangas norėdami geranoriškai susitarti su draudikais ir iš savo pusės įvykdėme visus įsipareigojimus. Nepaisant to, susiduriame su tokiomis nenumatytomis aplinkybėmis, kurios stabdo cecho rekonstrukciją. Nors „Seesam Insurance“ ir „Ergo Insurance“ atlygino turtinę gaisro metu patirtą žalą, bet vis randa, mūsų manymu, dirbtinių argumentų nekompensuoti esminių – komercinės veiklos netęsimo nuostolių. Kompensuota tik nedidelė dalis šių nuostolių“, – susidariusią situaciją aiškina „Groward Group“, kuriai priklauso „Agromėsa“, vadovas Tomas Strumskas.
Pasak jo, nors nuo nelaimės prabėgo jau metai, bendrovė dėl gaisro iki šiol neatleido darbuotojų, nes tikėjosi operatyviai atkurti pagrindinę veiklą. Tuo metu žmonės buvo pasitelkiami kitiems darbams.
„Visgi matydami, jog su draudikais susitarti nepavyksta, nebeturime galimybės kartu vykdyti pašalinių gamybos darbų ir taip išlaikyti žmonių“, – prideda įmonės vadovas.
Kiaušinių, grūdų ir paukštininkystės verslus vystančios „Groward Group“ vadovo teigimu, „Agromėsa“ vykdė visas draudimo sąlygas tiek prieš, tiek ir po nelaimės, ne viena grupės įmonė – ilgametė šių draudimo kompanijų klientė. Todėl, jo tikinimu, tokį sprendimą būtų galima vertinti kaip bandymą taupyti klientų interesų bei savo, kaip draudiko, patikimumo sąskaita.
Iš 165 Elektrėnų savivaldybėje Ausieniškių kaime veikiančios įmonės darbuotojų dėl gamybinio būtinumo atleidžiama 100, tai daroma laikantis teisės aktuose numatytų įspėjimo terminų ir išmokant visas išeitines kompensacijas. Įmonės vadovas pabrėžia, kad atleidimas dėl susidariusios situacijos neišvengiamas, tačiau gali būti laikinas – atkūrus veiklą 2019-ųjų pradžioje bendrovei vėl reikės darbuotojų, o darbo pasiūlymai bus teikiami ir laikinai atleidžiamiems darbuotojams.
Tuo tarpu per ateinančius kelerius metus didinant gamybos apimtis, planuojama, darbuotojų skaičius dar labiau išaugs ir netgi viršys dabartinį.
„Svarbiausias mūsų tikslas – rekonstruoti gamyklą ir kuo skubiau atkurti vykdytą veiklą. Iki šio įvykio „Agromėsa“ dirbo pelningai, matėme aiškų plėtros potencialą paukštienos sektoriuje. Todėl atkūrę veiklą, netruksime imtis ir gamybos plėtros bei modernizavimo – planuojame įrengti ir naujas modernias mėsos produktų linijas“, – teigia Tomas Strumskas.
Iki gaisro fabrike per metus buvo perdirbama apie 4 000 tonų paukštienos, dirbo per 150 darbuotojų. Čia gaminti nišiniai aukštos kokybės vištienos produktai – virta ir nukaulinta vištiena, natūralus sultinys, kiti gaminiai. Jie keliaudavo į Vokietijos, Prancūzijos, Belgijos, Olandijos rinkas.
Atkūrus veiklą, 2019 m. planuojama įdarbinti panašų žmonių skaičių, pasiekti buvusias gamybos apimtis bei susigrąžinti realizavimo rinkas. Tuo tarpu 2021 m. įgyvendinus modernizaciją, jau planuojama perdirbti iki 10 000 tonų paukštienos ir įdarbinti apie 180 žmonių.
Draudikai: reaguota buvo operatyviai
Tuo tarpu „Seesam Insurance AS Lietuvos filialo“ vadovė Brigita Blavaščiūnienė teigia, kad buvo atlyginti visi gaisro metu padaryti nuostoliai, kuriuos patyrė „Agromėsa“ dėl apgadintų pastatų, įrenginių ir žaliavų.
„Operatyviai reagavome į situaciją bei išmoką už apgadintus įrenginius suteikėme pagal jų įsigijimo vertes, neskaičiuodami nusidėvėjimo, kaip tai buvo numatyta draudimo sąlygose. Žalą analizavome individualiai, įvertindami konkrečius kliento poreikius ir žingsnius, kuriuos reikės žengti, siekiant atkurti verslą kaip įmanoma greičiau.
Gaisro nuostolio sumą išmokame kaip įmanoma greičiau, nes įprasta, kad verslas yra atstatomas naudojant išmoką už turto nuostolius. Tokią praktiką taikėme ir šį kartą“, – teigia ji.
Pasak jos, „Agromėsa“ taip pat buvo apsidraudusi nuo su verslo nutraukimu susijusių rizikų. Šią išmoką „Agromėsa“ gavo dar 2017 m. pabaigoje.
„Šioje situacijoje taip pat pasielgėme lanksčiai ir išmoką suteikėme anksčiau, nors pagal draudimo sąlygas verslo pertraukimo išmoka nėra mokama, jeigu klientas po įvykio neatkuria pagal draudimo sutartį draustos veiklos – ko šiuo atveju klientas dar nebuvo padaręs.
Kompanijai „Agromėsa“ yra išmokėta suma už 8 verslo pertraukimo mėnesius. Tokį laikotarpį ir konkrečią išmokos sumą paskaičiavo mūsų bendrovės, į pagalbą pasitelkdamos išorinius ekspertus. „Agromėsa“ savo ruožtu reikalauja gauti išmoką už 12 verslo atkūrimo mėnesių. Tačiau remiantis 20 metų veiklos patirtimi rinkoje galime teigti, kad šiam konkrečiam atvejui 8 mėnesių laikotarpis yra pakankamas. Taip pat svarbu pabrėžti, kad „Agromėsa“ 8 mėnesius nevykdė jokių verslo atkūrimo darbų – atkūrimo procesą pradėjus iškart po gaisro bei panaudojant turto draudimui skirtas lėšas, kurios buvo išmokėtos netrukus po nelaimės, atkūrimo procesą galima buvo atlikti per 8 mėnesius. Ilgesnis realus verslo atkūrimo laikotarpis, kai reikšmingą laiko dalį darbai nevyksta, nesuteikia pagrindo didinti verslo pertraukimo išmokos trukmę“, – savo poziciją išdėstė B. Blavaščiūnienė
