Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.
Pagal tą dieną, kaip sako senosios kultūros žinovai, dažnas spėdavo ir kokie gi bus likę orai. Pamatę vieversį, atskridusį dar iki vasario 24-osios, pernelyg nesidžiaugdavo.
„Sakydavo, kad tuomet jis turės dar atgulėti, laukti to savo pavasario. Reiškia, pavasaris užsitęs. Ir balandis nebus šiltas ir malonus“, – teigė etnologas Libertas Klimka.
Ir, jeigu tikėsime senolių išmintimi, tai, veikiausiai, pavasaris tikrai užsitęs, mat pirmieji vieversiai, nepaisant žiemos pateiktų staigmenų, Lietuvoje pasirodė vasario pradžioje.
„O po dviejų savaičių jų jau bus ir daugiau. Šie metai kitokie, anksčiau mes matydavom dviem savaitėm anksčiau, sausio pabaigoje, vasario pradžioje. Viskas priklauso nuo sniego paklotės“, – ornitologas Gediminas Petkus.
Tiesa, mokslininkai stebi, kad dirvinio vieversio populiacija sparčiai mažėja. Pasak ornitologų, tai lemia daugybė veiksnių, vienas iš jų – maisto trūkumas, be to mažėja natūralių pievų.
Papasakojo, kaip švęsdavo vieversio dieną
Vieversio, arba kitaip – vyturio, senovėje vaikai kartu su suaugusiais minėjo tą dieną. Etnologai pasakoja, kad vieversio ar vyturio garbei buvo rengiamos varžytuvės, kitaip dar – estafetės.
„Kai troboje būdavo pulkas vaikų, vyriausią – į veltinius. Vaikai savo neturėdavo, bet į suaugusių žmonių veltinius, kailinukus užmeta, skara apriša ir vaikas apibėga apie sodybą, apie sodą“, – pasakojo etnologė Gražina Kadžytė.
O estafetės laimėtojas gaudavo bandelę, kuri buvo kepama iš įvairių grūdų likučių. Ji nebuvo labai skani, bet gauta už dyką, ir dar laimėjus estafetę, prilygdavo saldainiui.
Kol vaikai pramogavo, šeimininkės skubėjo baigti visus žiemos darbus. Ypač iki vieversio dienos turėjo būti baigtas verpimas.
„Neverpk, nes vieversys kuodely pridergs. Bet taip būdavo sakoma, kad iki to laiko turi pabaigti verpimus ir kitus žiemos darbus, nes vieversys jau atneša pavasario darbus, reiks imtis kitų“, – paaiškino G. Kadžytė.
Tiesa, merginos uoliai tikėjo – esą tą dieną galima dirbti naujus, pirmuosius pavasarinius darbus, bet buvo nepatartina šukuotis.
„Yra toks prietaras: jeigu šukuosies, čia merginoms jis skiriamas, tai vasarą vištos darželį išdraskys“, – dėstė etnologas Libertas Klimka.
O dar senovėje merginos tikėjo: jeigu sniegu tris kartus nusiplaus veidą vieversio dieną, visus metus veido oda bus labai skaisti.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
