Kartais atrodo, jog mūsų Motina Gamta turi pakankamai piktą humoro jausmą. Pasaulio kraštams dalindama žemės gerybes, ji vertingiausius gamtos turtus sutelkė būtent tuose regionuose, kur lyg tyčia įsikūrusios vienai kitai itin nedraugiškos tautos ar valstybės. Persijos įlanka, Kaspijos jūros regionas, Pietų Kinijos jūra – visuose šiuose kraštuose gausu naudingųjų iškasenų, kurios dažnai tampa kaimyninių valstybių nesutarimo priežastimi.
Kaip teigia politikos apžvalgininkas Robin M. Mills, prie šių kraštų jau galima priskirti ir naują itin karštą vietovę – Izraelį. Visai neseniai aptiktas milžiniškas gamtinių dujų telkinys turėtų iš esmės pakeisti energetinio saugumo ir ekonomikos būklę tiek pačiam Izraeliui, tiek jo kaimyninėms šalims. Kita vertus, tai taip pat turėtų iššaukti ir naują įsisenėjusių konfliktų eskalacijos bangą. Kaip pažymima, naujai atrasti gamtos turtai gali tik dar labiau padidinti įtampą tarp Izraelio ir palestiniečių, tarp žydų valstybės ir Libano, bei tarp Kipro turkų ir graikų. Pastaruoju metu kritiškai pablogėję žydų santykiai su Turkija ateityje taip pat gali būti sąlygojami energetinio saugumo veiksnio.
Buvusi Izraelio ministrė pirmininkė Golda Meir kartą yra pasiskundusi, jog Mozė po 40 metų klajonių žydų tautą sugebėjo atvesti į vienintelę vietą Artimųjų Rytų regione, kur visiškai nėra naudingų išteklių. Situacija pasikeitė šio tūkstantmečio pradžioje, kuomet Gazos ruože buvo aptiktas milžiniškas gamtinių dujų telkinys. Kiek vėliau panašaus dydžio telkinys buvo aptiktas Izraeliui priklausančiuose teritoriniuose vandenyse. Dar vėliau pasirodė, jog Izraelio gamtinių dujų ištekliai yra tiesiog neišsemiami – aptikti nauji 0,25 ir 0,45 trilijonų kubinių metrų gamtinių dujų telkiniai. Tokio kiekio užtektų patenkinti metinę JAV gamtinių dujų paklausą.
Teritorija, kurioje yra susitelkę pastarieji du gamtinių dujų klodai, yra Levanto baseine, kuris driekiasi ne vien Izraelio pakrante, bet taip pat priklauso ir Kiprui, Libanui bei Sirijai. Kadangi bendra šių valstybių populiacija, palyginus su JAV gyventojų skaičiumi, yra žymiai mažesnė, šios gamtinių dujų atsargos galėtų smarkiai pakeisti dabartinę šių valstybių ekonominę padėtį.
Aptikusi naujus gamtinių dujų telkinius, Izraelio valstybė iš esmės eliminavo savo vienintelę iki tol egzistavusią geopolitinę silpnybę – nuosavų gamtinių išteklių trūkumą. Iki 2013 metų žydai jau turėtų pradėti naudoti dalį naujųjų dujų telkinių, o tai sumažins Izraelio energetinę priklausomybę nuo pastaruoju metu ne itin patikimo Egipto, teigia foreignpolicy.com.
Izraelio nauda iš energetinių išteklių diversifikavimo akivaizdi – vien pastaraisiais metais dujų transportavimo atšaka, besidriekianti Sinajaus pusiasaliu, buvo atakuojama penkis kartus. Tai laikinai sustabdydavo dujų importą iš Egipto, kas lemdavo elektros kainų kilimą Izraelyje. Kita vertus, po Hosni Mubarako nuvertimo Egiptas pradėjo pakankamai neigiamai žiūri į energetinį bendradarbiavimą su Izraeliu. Tad nuosavi gamtinių dujų telkiniai Izraeliui suteiktų didesnę manevro laisvę, bendraujant su oficialiuoju Kairu.
Gamtinių dujų ištekliai taip pat pagerintų ir Kipro bei Libano energetinę situaciją. Energetikos sektoriuje šios valstybės iki šiol buvo gana skurdžios. Kipre situacija po truputį gerėja – ši sala jau netrukus prisijungs prie gamtinių dujų išgavimo Levanto baseine. Kita vertus, Libane šia puikia galimybe vis dar neskubama pasinaudoti, jau nekalbant apie Siriją, kurioje vis dar tebevykstant politiniams neramumams galimybė pradėti bent parengiamuosius planus dėl gamtinių dujų įsisavinimo atrodo nereali.
Padėtis ne itin smagi ir Gazos ruožo gyventojams. Izraelis tiesiog atmeta galimybę, jog vietiniai palestiniečiai galėtų pasinaudoti Izraelio atrastais gamtinių dujų ištekliais. Derybos labiausiai stringa dėl vis nesiliaujančios politinės įtampos tarp žydų ir palestiniečių. Nepaisant to, žydai yra pasirengę eksportuoti gamtines dujas į kaimyninę Jordaniją. Kita vertus, sunku pasakyti, ar pati Jordanija norės importuoti dujas iš Izraelio, mat tikėtina, jog Jordanija pasirinks kitą kelią ir dujas pirks iš Irako.
Izraeliui, kuris negali pasigirti nuoširdžia draugyste nei su viena kaimynine valstybe, savo milžiniškus gamtinių dujų išteklius greičiausiai teks eksportuoti į Vakarų Europą. Vis dėlto tai padaryti nebus taip paprasta. Naujasis dujotiekis į Europą turėtų eiti per Kiprą ir Turkiją. Kaip žinia, Izraelio ir Turkijos santykiai pastaruoju metu yra itin įtempti, tad pasiekti lengvą sutarimą dėl dujotiekio linijos tiesimo šioms valstybėms bus nelengva. Visgi Izraeliui lieka dar viena išeitis – dujų transportavimas tanklaiviais. Kita vertus, finansiškai šitas būdas atsipirktų žymiai brangiau.
Situaciją apsunkina ir teritoriniai valstybių nesutarimai regione. Izraelis ir Kipras, tiksliau graikiškoji Kipro dalis, jau sugebėjo susitarti dėl savo teritorinių vandenų sienos. Tuo tarpu jūrų siena tarp Izraelio ir Libano yra vis dar nedemarkuota, o šį procesą stabdo dar ir tai, jog žydai su libaniečiais yra nutraukę diplomatinius santykius. Keista yra tai, kad teritoriniai nesutarimai tarp Libano ir Izraelio kyla dėl neįtikėtinai mažos vietovės. Kaip teigia Robin M. Mills, akivaizdu, jog ta teritorija turėtų priklausyti Izraeliui. Kita vertus, palestiniečiai itin ryžtingai palaiko Libano teritorinius reikalavimus. Tad tikėtina, kad visa ši istorija gali atkartoti liūdnąjį scenarijų, jau neseniai susiklosčiusį tarp Izraelio ir Libano - išprovokuoti dar vieną kruviną konfliktą Artimųjų Rytų regione.
Susiklosčius itin sudėtingiems tarpusavio priklausomybės santykiams Artimųjų Rytų regione, tikėtina, kad gamtinių dujų išteklių aptikimas pakoreguos ir geopolitines regiono tendencijas. Tikėtina, jog oficialusis Kipras bus priverstas suartėti su Izraeliu. Besitęsiant politinei įtampai tarp Kipro graikų ir turkų, o Turkijai ryžtingai protestuojant prieš žydų pastangas Kipro turkus atkirsti nuo priėjimo prie gamtinių dujų išteklių, Kipras tiesiog netenka jokių savo įtakos svertų ir tampa visiškai priklausomas nuo Izraelio. Konfliktinė situacija gana daugialypė. Štai ir Graikijos valstybė jau paskelbė ryžtingai remsianti Kipro graikų pretenzijas į naujuosius gamtinių dujų išteklius.
Nesibaigianti Izraelio ir Turkijos priešprieša jaudina ir galingiausią pasaulio valstybę. JAV ragina žydus ir turkus mažinti politinę tarpusavio įtampą. Tuo tarpu naujųjų gamtinių dujų išteklių radimą JAV įvertino teigiamai. Robin M. Mills teigimu, dabar vis ironiškiau atrodo susiklosčiusi situacija, kuomet potencialiai viena iš didžiausių gamtinių dujų eksportuotojų – Izraelis - kartu yra ir stambiausią JAV paramą gaunanti valstybė pasaulyje.
Taigi gamtinių dujų telkinių atradimas Izraelyje vargu ar prisidės prie įsisenėjusių regioninių konfliktų sėkmingo išsprendimo. Greičiausiai tai ne tik neprisidės prie taikos ir geresnių tarpusavio santykių kūrimo, bet tik dar labiau eskaluos senus nesutarimus, tarpusavio nuoskaudas ir nesusikalbėjimą.
