Nuo 2002-ųjų Lietuvoje neaiškiomis aplinkybėmis paskendo jau 4 valstybinių rezervatų ir regioninių parkų direktoriai. Mirtini atsitiktinumai? Gali būti... Tačiau po šiemetės Joninių tragedijos, kai žuvo iš karto du pareigūnai, aplinkos ministras įsakė iš naujo atversti ir ankstesnes mįslingų mirčių bylas, - skelbia dienraštis „Vakaro žinios“.
Atnaujins tyrimus
Per Jonines ištikusią nelaimę, kai Metelio ežere paslaptingai nuskendo Metelių regioninio parko direktorius Romualdas Bagdžiūnas ir Veisiejų regioninio parko direktorius Donatas Pakutka, tiria net kelios institucijos: teisėsaugininkai, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, Darbo inspekcija ir aplinkos ministro sudaryta komisija, vadovaujama aplinkos viceministro Raimundo Paliuko.
Kaip „Vakaro žinias“ informavo aplinkos ministras Artūras Paulauskas, pirmosios 3 institucijos įvykį privalo tirti, nes tai jas daryti įpareigoja įstatymai. Tuo tarpu ketvirtoji nagrinės ne tik šią nelaimę, bet ir kitas dvi gamtosaugininkų žūtis. 2002-aisiais neaiškiomis aplinkybėmis nuskendo Žuvinto valstybinio rezervato direktorius Vytautas Nedzinskas, o 2005 metais - Labanoro regioninio parko direktorius Kęstutis Jakštas.
„Mano sudaryta komisija plačiau žiūrės visus klausimus: ar užtikrinama gamtosaugininkų sauga, ar laikomasi taisyklių, ar jos atitinka šių dienų reikalavimus. Ši komisija vėl žiūrės ir popierius, susijusius su ankstesnėmis nelaimėmis. Reikia pažiūrėti, ar viskas buvo gerai, ar nebuvo pažeidimų, ar direktorių sauga buvo ne per mažai užtikrinta, ar nebuvo galima išvengti nelaimių. Taip pat reikia apsvarstyti, kaip nelaimių išvengti ateityje“, - pasakojo A.Paulauskas.
Mirtina profesija
Anot ministro, net 4 pareigūnų žūtis byloja, kad aplinkosaugininkų darbas pavojingas.
„Gamtosaugininkai visą laiką yra gamtoje, todėl susiduria su pavojais. Man pasakojo daug atvejų, kai brakonieriai elgiasi įžūliai, agresyviai. Tenka net šaunamuosius ginklus panaudoti ir jėgą, norint juos sutramdant. Aplinkosaugininkų, ypač inspektorių, darbas pavojingumu niekuo nesiskiria nuo policininkų. Pirmieji kovoja su gamtos niokotojais, antrieji - su viešosios tvarkos pažeidėjais“, - dėstė politikas.
Anot jo, pavojų kelia ne tik pažeidėjai.
„Aplinkosaugininkams grėsmę kelia ne tik brakonieriai ir gamtos niokotojai. Jų funkcijos daug platesnės: signalizuoja apie nelegalias statybas, surašo protokolus, jei kas nors užtveria priėjimą prie ežero, atliekų klausimais rūpinasi ir t. t. Todėl aišku, kad žmogus nuolat sukuria konfliktines situacijas ir rizikuoja įsigyti priešų“, - pažymėjo pašnekovas.
Įtartinos žūtys
Ministras nėra įsitikinęs, kad rezervatų ir regioninių parkų direktoriai visada žūva per nelaimingus atsitikimus.
„Prokuratūra ir policija buvo tragiškų įvykių vietose. Kol kas nėra duomenų, kad tai - kriminalinis atvejis. Tačiau visokių versijų ateina į galvą. Ypač pastarasis įvykis kelia nusistebėjimų. Valtis - be irklų, patys - be liemenių. Sunku patikėti tokiu neatsargumu“, - stebėjosi A.Paulauskas.
Ministras neslėpė, kad direktoriai turi saugotis patys: „Parkų direktoriai specialiai nėra saugomi. Pakutka ir Bagdžiūnas net neturėjo ginklų leidimų.“
Gamtosaugininkai turi daug priešų
Kokį spaudimą gamtosaugininkams omenyje turėjo mįslingai aplinkos ministro postą palikęs Arūnas KUNDROTAS? Ar šiandien jis apie tai gali kalbėti visiškai atvirai? - eksministro klausė „Vakaro žinios.
„Labai sudėtingas klausimas dėl parkų direktorių žūčių. Nesu kompetentingas atsakyti, ar tai - tik nelaimingi atsitikimai, atsitiktinumai. Šią labai skaudžią temą turi nuodugniai ištyrinėti teisėsaugos institucijos. Regioninių, nacionalinių parkų direktoriai dėl statybų, dėl žemės saugomose teritorijose patiria didžiulį spaudimą, nes dalyvauja priimant sprendimus, derinant projektus. Be to, turi ir kontrolės funkcijų. Tokie žmonės, be abejo, gali turėti priešų. Tai viena pagrindinių grandžių, pastaruoju metu patiriančių milžinišką spaudimą dėl žemės ir statybų klausimų“, - kalbėjo A.Kundrotas.
Ministras priminė, kad ir pats iš posto pasitraukė dėl spaudimo, tačiau ir dabar nepanoro kalbėti konkrečiau, kas ir dėl ko jį spaudė.
„Nenorėčiau grįžti prie tų dalykų. Bet patys matote, kiek šis sektorius turi atlaikyti įvairiausių interesų ir kad neturi jokios paramos iš kitur. Aplinkos ministerijos tarnybos yra paskutinės, kurios bando pasipriešinti ir atstovauti visuomenės interesams“, - atsiduso A.Kundrotas.
Eksministras prisipažino, kad jam daug apmąstymų kelia ne tik gamtosaugininkų keistos žūtys, bet ir jaunų verslininkų mirtys, konstatuojant, kad jie, pavyzdžiui, mirė sustreikavus širdžiai.
„Specialiosios tarnybos turėtų kruopščiau išnagrinėti kiekvieną atvejį. Tiesa, neturiu tikslios informacijos, gal tai ir daroma“, - sakė A.Kundrotas.
Mįslingomis aplinkybėmis žuvę gamtosaugininkai
Vytautas Nedzinskas (1940-2002)
Vienas žymiausių visų laikų Lietuvos gamtosaugininkų, ilgametis Žuvinto valstybinio rezervato direktorius V.Nedzinskas žuvo 2002 m. vasario 7 d. Versija: nelaimė ištiko, kai čiuožė pažiūrėti į gulbes - įlūžo Žuvinto ežero ledas. Tyrimas nutrauktas pripažinus, kad tai - tik nelaimingas atsitikimas.
Kęstutis Jakštas ; (1962-2005)
Labanoro regioninio parko direktorius žuvo 2005 m. gruodžio 18 d. Versija: išvyko žvejoti ant Žeimenio ežero ledo ir įlūžo. K.Jakštas garsėjo kaip principingas aplinkosaugininkas, pasisakęs prieš parko vietovių atitekimą privatiems asmenims. Tyrimas nutrauktas pripažinus, kad tai - tik nelaimingas atsitikimas.
Donatas Pakutka ; (1980-2008)
Romualdas Bagdžiūnas ; (1971-2008)
Veisiejų regioninio parko direktorius D.Pakutka ir Metelių regioninio parko direktorius Romualdas Bagdžiūnas žuvo šiemet birželio 23 d. Versija: paskendo audringu oru išplaukę į Metelio ežerą ieškoti brakonierių tinklų. Neturėjo nei gelbėjimosi liemenių, nei motorinės valties irklų. Tyrimas dar nenutrauktas.
Danas Nagelė
