Akivaizdu, bet neįtikėtina – valstybinėse registravimo sistemose galima užtikti veislinių galvijų, kurie neturi nei tėvo, nei motinos.
Perkant ir parduodant veislinius galvijus ar veislinę medžiagą, labai svarbu turėti patikimus duomenis apie galvijų kilmę. Šią informaciją kaupianti valstybės įmonė tikina tai daranti profesionaliai ir remiasi ES ekspertų pagyrimais. O galvijų veislininkystes užsiimančių asociacijų vadovai sako, kad veikianti registravimo sistema dažnai stringa, duomenys netikslūs, daroma daug klaidų, todėl galvijų augintojai patiria daug nuostolių, o valstybė gali sulaukti baudų.
Apie klaidas, kurių neturėtų būti
Jeigu ūkininkas nusprendė parduoti augintą veislinį galviją, pavyzdžiui, jį eksportuoti, tai viena iš asociacijų (Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų, Lietuvos galvijų veisėjų, Lietuvos juodmargių galvijų gerintojų, Lietuvos žalųjų galvijų gerintojų ar bet kuri kita), remdamasi VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŽŪIKVC) valdomų Galvijų veislininkystės informacinės sistemos (GVIS) ir Ūkinių gyvūnų registravimo ir identifikavimo sistemos (UGRIS) duomenimis, savininkui parašo galvijo kilmės pažymėjimą. Tačiau, pasak Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos direktoriaus Edvardo Gedgaudo, tai padaryti ne taip paprasta.
„Ne kartą pasitaikė atvejų, kai šiose sistemose registruoti galvijai kažkokiu būdu praranda duomenis, o kartais pateikiami net klaidinantys duomenys – gal kito, o gal neegzistuojančio galvijo“, – tvirtino E.Gedgaudas.
ŽŪIKVC Ūkinių gyvūnų ir pieno kvotų apskaitos departamento direktorė Daiva Beinorienė kategoriškai neigė įtarimus: „Tokių dalykų negali būti ir to nėra. Jeigu sistemoje galvijo kilmė nurodyta, tai ji yra teisinga ir kitos kilmės negali būti.“
Pasiaiškinkime, kaip yra iš tikrųjų.
Pradingo galvijų kilmė
Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos direktorius ant stalo kloja atspausdintus lapus: „Štai buliai Takas ir Šamas (Lietuvos šėmieji galvijai). Jie naudojami sėklinimui, tačiau, remiantis ŽŪIKVC sistemų duomenimis, jie tarsi neturi nei motinos, nei tėvo. Juk taip negali būti. Iš kur jie atsirado? Gal juos rado kopūstuose ir parašė, kad tai Lietuvos šėmieji galvijai?“
Juokai menki, nes šių galvijų spermą įmonė eksportuoja į kitas šalis, tad asociacija turi parašyti kilmės pažymėjimą. Tad ką rašyti?
„Taip ir turėtume parašyti: be motinos ir be tėvo, nes oficialiai jų nėra, o mes negalime išsigalvoti“, – sakė E.Gedgaudas.
Gal tai tik keli atvejai, gal tarnautojai suklydo?
„Klaidų yra daug. Atsitiktinai pasirinkau tris iš užsienio įvežtus galvijus ir radau tris klaidas. Štai 2006 m. įvežtas holšteinų veislės galvijas pagal kilmę turi tėvą, tačiau neturi motinos. Kreipiausi į Vokietijos tarnybas ir vokiečiai atsiuntė šio gyvulio kilmės pažymėjimą. Taigi ŽŪIKVC informacija buvo klaidinga, paaiškėjo, kad buvo įvežtas visai kitas bulius. Kitas galvijas buvo įvežtas iš Danijos, kuri tikrai preciziškai tvarko dokumentus, o štai Lietuvos sistemose įrašytas tik tėvo vardas. Trūksta duomenų ir apie iš Švedijos įvežtus gyvulius – nenurodytas motinos produktyvumas, taigi ji nekontroliuojama. Kaip nustatyti tokio gyvulio vertę?“ – pasakojo apie pastebėtus netikslumus E.Gedgaudas.
Abipusiai kaltinimai
„Tokių problemų, apie kokias kalba E.Gedgaudas, šiuo metu negali būti. Klaidų gali būti tik tarp duomenų, kurie buvo įrašyti iki integracijos, t. y. iki 1999 m.“, – neigė kaltinimus D.Beinorienė.
Pasak E.Gedgaudo, tai yra ŽŪIKVC tarnautojų klaidos. Ar jos piktybinės? Nėra įrodymų, kad tai būtų daroma piktybiškai, tačiau galvijų savininkai dėl klaidų patiria nuostolių.
E.Beinorienė sakė, kad kalti ir ūkininkai bei asociacijos. Pastebėjus netikslumų, reikia apie juos pranešti, ir duomenys bus patikslinti bei papildyti.
„Kai mes klaidas nurodome, jos pataisomos, tačiau nuolat atsiranda naujų klaidų“, – atrėžė E.Gedgaudas.
„Gali būti nurodyti ne visi kilmės duomenys. Pavyzdžiui, jeigu kontroliuojamos karvės kontrolė buvo nutraukta ir karvė buvo sukergta su kaimyno buliumi, ji atsivedė prieauglį, tai iš kur mes galime žinoti, kas to palikuonio tėvas? Juk mums nepranešė. Bausti? Prie kiekvieno ūkininko kontrolieriaus nepastatysi. Todėl duomenų ir nebūna. Dažnai nenurodoma importuotų galvijų kilmė. Tačiau kai duomenys pateikiami, mes įrašome, bet patys duomenų neklastojame“, – tikino D.Beinorienė.
Be to, departamento direktorė užuolankomis paminėjo dar vieną priežastį: „Neatmetu galimybės, kad duomenys nepateikiami dėl finansinių dalykų.“
Niekas nenori pirkti katės maiše
Taigi duomenys apie galvijų kilmę turėtų būti, tačiau akivaizdu, kad neretai jų nebūna. Be to, kartais skiriasi to paties galvijo duomenys UGRIS ir GVIS sistemose, o to neturėtų būti, nes šios sistemos, kaip teigia D.Beinorienė, integruotos.
„Mes, asociacijos, negalime atsakyti už valstybės įmonės daromas klaidas. Jau daug metų raginame suderinti abiejų sistemų duomenis, gal net užtektų vienos sistemos“, – sakė E.Gedgaudas.
Kokie nuostoliai dėl tokių klaidų? Akivaizdu, kad galvijo pirkėjas nori žinoti kuo daugiau apie perkamą galviją, juk niekas nenori pirkti katės maiše. Galvijai, kurių dokumentai yra tvarkingi, paprastai kainuoja gerokai brangiau.
Kokia išeitis?
„ŽŪIKVC yra valstybės įmonė. Jeigu ji būtų nors iš dalies pavaldi asociacijoms, mes galėtume kontroliuoti jos darbo kokybę ir biudžetą, griežčiau reikalauti, kad duomenų sistemos būtų kokybiškos. Dabar asociacijos niekaip šios įmonės negali paveikti“, – teigė E.Gedgaudas.
Yra ir kitokių nuomonių. Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos direktorius Darius Dzekčiorius užsiminė apie šios asociacijos bandymą naudotis Bavarijos informacijos sistemos paslaugomis. Vokiečiai dirba kruopščiai, be to, ir duomenų turi gerokai daugiau nei ŽŪIKVC.
Reikėtų įvertinti ir dar vieną galimybę.
„Dėl klaidinančių duomenų valstybė gali labai skaudžiai nukentėti. Juk suklaidintas galvijo pirkėjas gali kreiptis į teismą ir reikalauti padengti galimus nuostolius, be to, valstybei grėstų nemenka bauda ir būtų prarastas pasitikėjimas“, – tvirtino E.Gedgaudas.
Komentarai
Kaltininkus reikia nubausti
Gintaras Kascėnas, Lietuvos ir Vokietijos veislininkystės įmonės UAB „Litgenas“ generalinis direktorius
Kas turės atsakyti, jeigu asociacijos narys pareikš pretenzijas, kad ji neįrašo visų kilmės duomenų? Štai jeigu sėklintojai per 7 dienas neįveda informacijos apie sėklinimą, tai Gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba tokį žmogų baudžia negailestingai. O kai duomenys nepatenka į kilmės pažymėjimus, tyla. Kodėl taikomi dvigubi standartai?
Žinau apie keistą atvejį, kai GVIS nenurodytas nei gyvulio tėvas, nei motina, tačiau teigiama, kad jis yra 100 proc. Lietuvos juodmargis. Pasidomėjau, suradau informaciją apie to gyvulio sėklinimus ir paaiškėjo, kad jis turi tik 3,125 proc. Lietuvos juodmargio, o kitos dalys holšteinų, vokiečių juodmargių ir kt. Kodėl taip yra? Todėl, kad kažkas neatlieka savo darbo. Štai žmonės kontroliavo, mokėjo mokesčius, kad valdininkai tvarkytų duomenis, tačiau rezultatai tokie. Kažkas yra kaltas. Kas? Gal atėjo laikas nustatyti kaltininkus ir juos nubausti?
Suklysti galėjo ir specialistai
Sigitas Puodžiukas, VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro generalinis direktorius
Gal ir yra netikslumų, tačiau apie konkrečius atvejus norėčiau sužinoti iš asociacijų. Neatmetu galimybių, kad suklydo mūsų darbuotojai, gal tai – techninės klaidos, o gal asociacijų nenoras tinkamai ir laiku įvesti duomenis. Štai kartais mus kritikuoja, kad naudojame dvi sistemas – GVIS ir UGRIS. Pirmoji – labai sena gyvulių veislininkystės sistema, o antroji pradėta kurti 1999 m., kai ruošėmės stoti į ES. Iš pradžių jos veikė atskirai, bet laikui bėgant patys pastebėjome, kad informacija vienoje ir kitoje sistemoje skiriasi. Todėl nusprendėme suvienodinti informaciją, dvi sistemas integruoti. Tačiau kol kas veikia abi. Štai praėjusiais metais ES ekspertai pripažino, kad UGRIS atitinka ES reglamentus, ir suteikė kokybės sertifikatą. Taigi Lietuva – šešta iš ES valstybių, kuri įgijo tokią teisę, tad ūkininkai turi galimybę veisline medžiaga prekiauti visose šalyse.
Albinas Čaplikas
