Sena tiesa, kad vyrai valdo pasaulį, o vyrus – moterys, galioja ir priimant strateginius šeimos sprendimus. Kaip teigia nekilnojamojo turto agentūros „ŽIA valda real estate“ direktoriaus pavaduotoja Gintarė Mikučionytė, galutinį žodį, kurią gyvenamąją vietą pasirinkti, taria moteris. Dažnai tai nebūna pats racionaliausias variantas, tačiau šeimos židinio puoselėtojos mato kitaip.
Būsto sąlygų pagerinimas yra svarbiausias daugumos namų ūkių prioritetas. Agentūros „ŽIA valda real estate“ tyrimų duomenimis gyvenamąją vietą dažniau ketina keisti jaunesnio amžiaus miesto gyventojai, jaunos šeimos. Daugiausia planuojančių pakeisti gyvenamąją vietą yra tarp 16-24 m. (34 proc.) ir 25-34 m. (30 proc.) gyventojų. Pažymėtina, kad gyvenamąją vietą keisti dažniau ketina būstą nuomojantys, o ne jau turintys nuosavą būstą miesto gyventojai.
„Svarbu, kad būsto sąlygas gerinti ketina ir tie namų ūkiai, kurie savo būstą vertina kaip gerą ar patenkinamą,“ – teigia p. Mikučionytė. – „Pirmoje vietoje galima išskirti vidutines pajamas gaunančius namų ūkius, taip pat namų ūkius su trimis ir daugiau vaikų iki 16 metų. Jei šeimos mėnesinės pajamos padidėtų, net trečdalis jų papildomas pajamas skirtų būsto sąlygoms pagerinti“.
Vilniaus savivaldybei atlikus tyrimą, buvo nustatyta, kad 46,7 proc. Vilniaus gyventojų, planuojančių keisti būstą, nurodė ketinantys tai daryti siekdami pagerinti gyvenimo sąlygas, o kas trečias (34,2 proc.) respondentas būsto keitimo priežastimi nurodė šeimos interesus.
Nekilnojamo turto (NT) konsultantai, remdamiesi rinkos tendencijomis ir įvertindami faktą, kad potencialūs pirkėjai, įsigydami būstą, priima ilgalaikės investicijos sprendimus, rekomenduoja renkantis naująją gyvenamą vietą atsižvelgti ne tik į statybų kokybę, vaizdą pro langą ar susisiekimo galimybes, bet ir į daugelį kitų svarbių detalių: namo ir vietovės aplinką, jos plėtros ir užstatymo galimybe ateityje, kaip sutvarkyta infrastruktūra, kaip toli yra socialinės ir visuomeninės bei komercinės paskirties objektai - prekybos centrai, poilsio ir pramogų vietos, darželiai, mokyklos, poliklinikos ir pan. Visi šie logiški kriterijai takoja perkamo NT kainą, ir tai visai suprantama.
Tačiau NT ekspertai dažnai susiduria racionaliu protu nepaaiškinamais dėsningumais, nebent tuo, kad vyrai yra šeimos galva, o moterys – kaklas, kuris sukioja tą galvą kaip jam reikia. P. Mikučionytė vardina istorijas, kai galutinį, bet toli gražu ne racionalų sprendimą įsigyti būstą nulemia būtent dailioji lytis.
„Vilniuje, Šeškinės mikrorajone NT pirkimo bumo laikotarpiu pardavinėjome naujos statybos butus keliuose gretimuose daugiabučiuose,“ – prisimena p. Mikučionytė. –„Mūsų darbuotojai vežė besidominčius klientus į objektus, atsakinėjo į visus jiems rūpimus klausimus. Kadangi aktyviai dirbančių NT vadybininkų turime nemažai, kai vieną dieną paskambino apsisprendę pirkėjai, jų pageidaujamas butas jau buvo rezervuotas kito vadybininko. Į bet kokius pasiūlymus įsigyti analogiškus ar net patrauklesnius butus, atsakymas buvo vienas ir tas pats „Mano žmona nori šito!“. Minėtoji žmona gyvena savo išsvajotame bute, nes jos sutuoktinis paklojo net 40 tūkst. litų daugiau, nors rinkoje tokių kainų ir nebuvo“.
Tokių ir panašių istorijų su vieninga laiminga pabaiga, kai moteris pasako: „Šitas“, NT darbuotojai gali vardinti nuo ryto iki vakaro. Tendencija aiški: gali būti pasiūlyti patys racionaliausi, optimaliausi, ekonomiškiausi ir visokie kitokie „-ausi“ variantai, dėmesio sulauks tas, kuris tiks ir patiks moteriai, konstatuojama „ŽIA valda real estate“ pranešime spaudai.