Italijos ekonomiką paralyžiavusį karantiną premjeras Giuseppe Conte įvedė kovo pradžioje, siekdamas sustabdyti COVID-19 pandemijos, šalyje iki šiol nusinešusios daugiau nei 31 500 žmonių gyvybių, plitimą.
Dėl karantino suvaržymų smarkiai nuo turizmo pramonės priklausančioje Italijoje sustojo visas atostogų verslas.
Italija formaliai neuždarė savo sienų ir leido žmonėms išvykti bei atvykti darbo ar sveikatos reikalais, tačiau uždraudė turistų judėjimą ir įvedė reikalavimą atvykusiems asmenims dvi savaites izoliuotis.
Nuo birželio 3 dienos visi užsieniai bus įleidžiami į šalį nereikalaujant izoliuotis. Italai galės vykti iš vieno regiono į kitą, tačiau vietos valdžia galės įvesti judėjimo apribojimų, jei infekcijos atvejų sparčiai daugės.
Pasak vyriausybės, regiono valdžios nutarimu bus galima apriboti atvykimą ir išvykimą į „konkrečias šalis ir teritorijas, remiantis adekvatumo ir proporcingumo epidemiologinei rizikai principais“.
Pastarasis vyriausybės nutarimas – palengvinimas šalies žemės ūkiui, kuriam reikalingi maždaug 350 tūkst. sezoninių darbuotojų iš užsienio.
Italijos žemės ūkio profsąjunga „Coldiretti“ pranešė, kad ūkiai jau ruošiasi pasamdyti apie 150 tūkst. žmonių iš Rumunijos, Lenkijos, Bulgarijos ir kitų šalių.
Koronaviruso pandemija Italijoje pasiekė piką kovo pabaigoje, bet ekspertams įspėjant apie antros užsikrėtimų bangos pavojų, G. Conte atšaukti karantino neskubėjo.
Daugelis Italijos regionų dėl to buvo nepatenkinti ir kai kurie iš jų leido verslui atsidaryti dar prieš vyriausybei panaikinant apribojimus.
Restoranams, barams ir kirpykloms leidžiama atnaujinti darbą nuo pirmadienio – dviem savaitėmis anksčiau, nei buvo planuota iš pradžių.
Parduotuvės taip pat atsidarys, o italai pagaliau galės pasimatyti su draugais, jei jie gyvena tame pačiame regione.
Bažnyčiose vėl vyks pamaldos, tačiau tikintieji turės laikytis saugaus atstumo vieni nuo kitų, švęsto vandens indai bus tušti. Atsidarys ir mečetės.
Dideli žmonių susibūrimai vis dar draudžiami.
