Ianas Buruma yra demokratijos ir žmogaus teisių srities profesorius. Jo naujausia knyga – apie religiją ir demokratiją trijuose žemynuose.
Elitas yra nuolat kritikuojamas kiekviename pasaulio kampelyje. Arbatos partijos aktyvistai garsiai šaukia ir niršta ant vadinamojo liberalaus elito Niujorke, Vašingtone ir Holivude. Europoje populistai demagogai daug kalba apie islamą. Tailando demonstrantai iš šalies kaimo apylinkių pasisako prieš karinį, socialinį ir politinį Bankoko elitą.
Pirmasis demokratijos principas yra, kad valdžia turi remtis viešu konsensusu, net jei jį sudaro ne daugiausia balsų gavusios partijos. Vis daugiau žmonių demokratinėse valstybėse jaučiasi neatstovaujami, sunerimę, pikti ir tada jie kaltina elitą. Šis fenomenas būdingas pasauliniu mastu, bet jo priežastys skiriasi priklausomai nuo šalies. Amerikos populizmas skiriasi nuo Tailando populizmo: Jungtinėse Valstijose svarbų vaidmenį vaidina kultūra ir rasė, o Tailande populistas milijardierius dosniai parėmė kaimo vietoves, todėl žmonės antrą kartą už jį balsavo iš dėkingumo.
O Europoje Europos Sąjungos (ES) galia, dažnai nekontroliuojama imigracija ir ekonominė globalizacija sukuria nacionalinės priklausomybės, taip pat reprezentavimo ir dalijimosi nacionalinėmis kultūromis jausmą. Demagogai smerkia daugiakultūrę terpę, įspėja apie islamo plėtros grėsmę Vakarams, be to, akcentuoja nacionalinio identiteto praradimo baimę.
Globalizacija kuria naujas turtingųjų ir vargšų klases ir šis faktorius uždega naujas populizmo formas, nesvarbu, kokie yra nacionaliniai skirtumai. Tuo pat metu moderniosios technologijos, be kurių globalizacija neįmanoma, naudojamos žmonėms mobilizuoti populistiniais tikslais.
Jungtinių Valstijų Arbatos partijos herojė Sarah Palin yra tarsi sukurta informacijos sferos – interneto tinklaraščių, radijo, televizijos. Ji perkėlė diskusijas iš spaudos į internetą ir sudrebino tradicinį elitą – laikraščių redaktorius, politinių straipsnių autorius, akademikus, politikus. Kibernetinėje erdvėje nuomonę gali išreikšti visi. Tai demokratiška, bet žmonėms daug sunkiau atskirti melą nuo tiesos ar demagogiją nuo racionalių politinių debatų.
Iš dalies elitas gali kaltinti ir save. Imigracija į Europą yra netvarkinga, o tie, kurie skundėsi, buvo greitai pavadinti rasistais. Yra ir kitas populizmo bangos paaiškinimas. Tikroji problema, kad tradicinis elitas turi ne per daug, o per mažai galių. Pasitikėjimo politiniu elitu stygius susietas su įtarimais, todėl nėra racionalu, kad išrinktos vyriausybės neturi daug valdžios. Todėl iškyla stipri charizmatinių figūrų lyderystė. Jie žada susitvarkyti, pažaboti korupciją, ginti žmones nuo savanaudžių politikų, taip pat nuo užsieniečių, keliančių grėsmę keistais įpročiais ir religijomis. Tokie laikai kelia grėsmę demokratinėms vyriausybėms. Kad išrinkti politikai atgautų pasitikėjimą, turi rodyti daugiau valdžios.
Jungtinių Valstijų prezidentas Barackas Obama ima vis labiau reguliuoti finansų rinkas. O štai ES turi būti demokratiškesnė ir tai yra iššūkis arba nacionalinės vyriausybės turi deleguoti mažiau galių Briuselio biurokratams. Be diskusijos demokratija yra pasmerkta.
Parengė Irma Baranauskaitė
