Kai kuriems verslininkams paskelbus, kad iš klientų galimybių paso ims prašyti anksčiau nei rugsėjo 13 d., galimybių paso priešininkai ėmė pulti verslininkus.
Siūlo keršyti verslininkams
Prieš skiepus nusiteikusius asmenis, protestuotojų ir galimybių paso priešininkus vienijančiose socialinių tinklų grupėse plinta keli siūlymai.
„Siūlau tas vietas, kurios priima tik su galimybių pasu atsidarius Google žemėlapiuose pakomentuoti, kad priima tik su galimybių pasu ir įvertinti viena žvaigždute. Sugalvojus kokį vakarą išeiti į kavinę tokiu būdu labai greitai bus visiems galima pasitikrinti, ar verta vykti ten, ar ne“, – siūlo vienas galimybių paso priešininkas.
Tokia idėja socialiniuose tinkluose sukasi jau kurį laiką. Panašių pasiūlymų tose pačiose grupėse galima rasti dar nuo gegužės ar birželio mėnesio.
Kitas pasiūlymas, kaip atkeršyti verslininkams už galimybių paso reikalavimą – užsirezervuoti staliuką ir likus kelioms minutėms iki sutarto laiko rezervaciją atšaukti.
„Kiekvienam verslui, kurie diskriminuoja dėl galimybių paso, bus užsakomi staliukai 6–8 žmonėm telefonu ar internetiniu puslapiu ir likus keliom minutėm iki rezervacijos pradžios atšauktas, nes kažkas neturi ar neranda galimybių paso“, – siūlo galimybių paso priešininkai.
Atsiliepimus rašo tie, kas kavinėje net nebuvę
Neigiamų atsiliepimų jau gavo daugybė verslininkų. Vieni jų – bistro „Selfish“. Aptarnauti tik klientus su galimybių pasu įstaiga pradėjo nuo rugpjūčio 16 d. Nuo tos dienos įstaiga ėmė gauti prastus įvertinimus ir Google sistemoje, ir socialiniuose tinkluose.
„Selfish“ bistro neigiamus atsiliepimus paliekantiems asmenims parengė ir atsakymą, kurį publikuoja po kiekvienu gautu neigiamu įvertinimu.
„Šis įvertinimas yra nesusijęs su restorano teikiamų aptarnavimo paslaugų ir patiekalų kokybe. Mūsų restorane nesilankęs asmuo taip sureagavo į mūsų sprendimą restorane aptarnauti tik atsakingai į savo ir aplinkinių sveikatą žiūrinčius svečius, turinčius galimybių pasą“, – įspėja įstaiga.
„Selfish“ bistro direktorius Renatas Vainius sako, kad neigiamų atsiliepimų rašymas tik dėl to, kad įstaiga iš savo klientų prašo galimybių paso yra „kvailių užsiėmimai“.
„Nei tie žmonės, kurie deda tuos atsiliepimus šiai yra buvę pas mus, būtų ir taip nebuvę. Tiesiog kerštauja ir tiek, bet mes keisti šios politikos nesiruošiame“, – tv3.lt komentuoja R. Vainius.
Įmonės vadovas sako, kad kol kas bistro tokių provokacijų, kai užrezervuoti staliukai būtų paskutinę minutę atšaukiami, nesulaukė.
„Yra užfiksuojamas numeris ir viskas. Mes apskritai, jei yra didesnio staliuko rezervacija, imame avansą, tuo viskas ir baigiasi“, – sako R. Vainius.
R. Vainius sako, kad bendrai žiūrint galimybių pasas pasiteisina, tad jo atsisakyti neplanuojama. Atėję nuo COVID-19 pasiskiepiję žmonės jaučiasi drąsiau, bare jaučiama geresnė nuotaika.
Vyksta kibernetinės antivakserių atakos
Neigiamų atsiliepimų gavo ir „Talutti“. Tačiau Vilniuje esančio restorano vadovas Matas Vasiliauskas sako, kad restoranas galimybių paso iš savo klientų iš viso nereikalauja, tačiau prastų įvertinimų lavina pasiekė ir juos.
„Eina tokie atsiliepimai – žmonės ateidami nežino taisyklių, ateina be kaukių. Paprašome užsidėti kaukes, jie ant mūsų pradeda rėkti. Pagrindas yra dėl kaukių. Kai kurie restoranai ar barai pasirinko dirbti tik su galimybių pasu, tai ten, kiek žinau, kaukės nereikalingos.
Kai dirbame su visais žmonėmis, automatiškai išeina, kad atėję žmonės mums kelia vėją, ateina be kaukių ir drąsko akis, kad gali be jų būti, nors pagal įstatymą jie privalo būti su kaukėmis.
Dėl asmenų kiekio būna. Ateina trys ar keturi, jei du su pasu, vienas be paso, mes negalime visų trijų kartu sodinti, automatiškai skandalas“, – tv3.lt pasakoja M. Vasiliauskas.
Pasak restorano atstovo, neigiamų atsiliepimų gauta įvairiose platformose: Facebook, Google, Trip Advisor ir kitose.
„Vadinamos kibernetinės antivakserių atakos“, – juokiasi M. Vasiliauskas.
Pranka: neturime laiko padugnių nesąmonėms
Vos išgirdęs klausimą apie neigiamus atsiliepimus paliekančius žmones, Lietuvos kavinių ir barų asociacijos prezidentas Raimondas Pranka rėžia: „Tegul eina jie ant trijų raidžių“.
R. Pranka teigia, kad verslininkai dėl tokių atsiliepimų nesuka galvos.
„Mums visiškai nerūpi, ką jie daro. Jie gasdina neiti, bet apskritai restorane turbūt nėra buvę, tegul rašo, ką nori. Mes turime savų priemonių, galime pasitikrinti, kas rašo. Galima pranešti Facebook, jis imsis priemonių. Mes ne jiems dirbame, dirbame normaliems žmonėms, o šitomis nesąmonėmis, kvailystėmis, padugnių nesąmonėmis neužsiiminėjame“, – tv3.lt sako R. Pranka.
Kavinių ir barų atstovas sako, kad pamažu neigiamų atsiliepimų srautas slūgsta. R. Pranka laikosi nuomonės, kad neigiamus atsiliepimus paliekantiems žmonėms reikėtų suteikti kuo mažiau dėmesio. Verslininko nuomone, kuo mažiau apie juos kalbama, tuo mažiau „tos piktžolės auga“.
Paklaustas, ką mano apie rezervacijų atšaukimu provokuojančius žmones, R. Pranka sako nesuprantantis tokio keršto principo.
„Tuoj baigsis tos nesąmonės jiems ir viskas. Mes atkentėsime šitas jų atakas, tegul debilai daro, ką nori, mums visiškai tas pats. Mes nereaguosime ir tai mums nesukels problemų. Mums tik juoką sukelia jų pastangos, žmonės neturi, ką veikti. Tegul eina lyginti savo smegenų. Aš piktai šneku, nekreipiame dėmesio, apie šūdą negalvoji – išmeti ir viskas“, – sako R. Pranka.
Pasak verslininkų atstovo, yra paprasta priemonė, kaip užtikrinti, kad galimybių paso priešininkai nekerštautų maitinimo įstaigoms paskutinę minutę atšaukdami rezervacijas.
Galima padaryti, kad rezervacijos būtų priimamos tik per socialinius tinklus.
„Matai, koks žmogus rezervuojasi ir gali reaguoti, priimti rezervą ar ne. Jei matai, kad jis išdūrinėja, gali viešinti žmogaus pavardę ir sakyti, kad jis yra ta piktžolė, kuri kenkia verslui. Kodėl jie apskritai sugalvojo kenkti verslui? Jie gali galvoti, kas jiems yra blogai. Piktybiškai kenkti verslui visiškai žema, jie yra visiškos padugnės“, – teigia R. Pranka.
R. Pranka mano, kad galimybių paso priešininkų energija tuoj baigsis, o viskas, ką jie pasiekė – prieš visus apsijuokė.
„Turime ritmą, dirbame savo klientams, nekreipiame dėmesio, tik pasijuokti galime iš kvailų, durnų šūdų“, – sako R. Pranka.
Pasak verslininkų atstovo, didžioji dauguma kavinių, barų ir naktinių klubų naudoja galimybių pasą. Tai, pasak R. Prankos, yra vienintelė galimybė likti neuždarytiems.
„Turime didelius nuostolius po karantino, to nenorime, viską suvokiame. Tuo pačiu skatiname savo klientus ar būsimus klientus skiepytis, turėti galimybių pasą“, – sako R. Pranka.
Balnis nesupranta kai kurių ribojimų
„Amber Food“ grupei priklausantys restoranai taip pat sulaukė neigiamų atsiliepimų. „Amber Food“ direktorius Gediminas Balnis sako, kad galimybių paso šiuo metu iš visų grupei priklausančių restoranų prašo tik Vilniuje, Vokiečių gatvėje esantis „Sugamour“.
Visiems neturintiems galimybių paso siūloma eiti į kitą „Sugamour“ restoraną. Taip, kaip sako grupės direktorius, suteikiama galimybė galimybių paso neturintiems žmonėms gauti paslaugas ir savotiškai siunčiamas ženklas Vyriausybei dėl ne visai logiškų sprendimų.
„Yra dalis nepatenkintų žmonių, aišku, ir pereinamasis laikotarpis iki rugsėjo 13 d. galėjo būti protingesnis ir švelnesnis“, – tv3.lt komentuoja G. Balnis.
Šiuo metu, kaip sako verslininkas, susiduriama su absurdiška situacija. Dabar dirbant su galimybių pasu verslininkai turi tikrinti lauke sėdinčių klientų galimybių pasus, tačiau nuo rugsėjo 13 d. to daryti nebereikės.
„Logiškai nepaaiškinama, nepasitarta su verslu, tais pačiais antivakseriais, paimta ir padaryta. Jei būtų pereinama švelniau, atsižvelgiama į tuos niuansus, galbūt ir antivakseriai būtų mažiau pikti, o vėliau yra kaip yra. Nėra ko antivakseriams pykti, jei jie yra nepasiskiepiję, jie yra labiau pažeidžiami. <…> Negalima sakyti, kad esi antivakseris ir jo tokia teisė. Vis dėlto į ligonines jie norės gultis ir gauti deguonies kaukes“, – sako G. Balnis.
Turi patarimų verslininkams
Maitinimo įstaigoms ir kitiems smulkiesiems verslams besiskundžiant, kad pasirinkus aptarnauti tik galimybių pasą turinčius žmones ėmė plūsti neigiami atsiliepimai, advokatų kontoros „Glimstedt“ teisininkė Raminta Bučiūtė parengė tekstą, kuriame pateikiamos rekomendacijos, kaip tokioje situacijoje elgtis verslininkams.
Kaip rašo R. Bučiūtė, internete palikti atsiliepimai lemia vartotojų apsisprendimą įsigyti prekę ar paslaugą, todėl verslininkui gali atnešti nuostolių.
R. Bučiūtė rašo, kad verslininkai gali imtis teisinių priemonių.
„Įstaigos melagingus/netikrus komentarus kaip pažeidžiančius jų teises gali skųsti Google, Facebook ar kitų platformų valdytojams.
Google, Facebook, Amazon, Ebay ir kitos platformos teikia informacinės visuomenės paslaugas. Pagal Informacinės visuomenės paslaugų įstatymą, kuris į Lietuvos teisę perkelia ES Elektroninės komercijos direktyvą, informacinės visuomenės paslaugas teikiantis subjektas nėra atsakingas už skelbiamą informaciją, nebent jis sužino ar yra informuotas, kad skelbiama informacija yra neteisinga ar pažeidžia kitas teises.
Taigi šiuo metu ES galiojantys įstatymai Google, Facebook ir kitų platformų neįpareigoja tikrinti komentarų ar kito turinio teisėtumo, tačiau jos yra įdiegusios sistemas, skirtas informuoti apie pažeidimus, ir gavusios informaciją, kad skelbiamas melagingas turinys – netikri, faktais neparemti komentarai, platformos ją vertina ir gali pašalinti, siekdamos netapti atsakingomis už teisių pažeidimą.
Dažnu atveju platformose nepagrįstų komentarų vertinimas užtrunka arba jie nebūna pašalinami motyvuojant, jog komentarai nepažeidžia platformų taisyklių. Todėl pranešimą apie melagingą komentarą reikėtų aiškiai pagrįsti, o jeigu pirmą kartą jis nebuvo pagrįstas ir gautas neigiamas atsakymas, pranešimą galima teikti pakartotinai ar prašyti, jog apie tokį komentarą praneštų daugiau žmonių.
Taip pat teoriškai neigiamą platformos atsakymą galima skųsti teismui. Pavyzdžiui, vienas Olandijoje veiklą vykdantis siuvėjas teisme įrodė, jog penki per kelias dienas apie jo paslaugas palikti komentarai buvo netikri. Teismas įpareigojo Google juos pašalinti.
Vertinimų ir reitingų svarbą sąžiningai konkurencijai pripažįsta ir įstatymų leidėjai
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – VVTAT) 2021 metų nesąžiningos komercinės veiklos stebėsenos sritis yra elektros, dujų, transporto ir nekilnojamojo turto sričių subjektų tinklalapiuose pateikiami vartotojų atsiliepimai. VVTAT prašo pasirinktų subjektų įrodyti, jog komentarus apie jų veiklą paliko tikri vartotojai.
Šiuos VVTAT patikrinimus galima vertinti kaip įžangą į Direktyvos 2019/2161 (vadinamoji the Omnibus Directive, toliau – Direktyva), kuri papildo keletą kitų direktyvų, reglamentuojančių vartotojų teisių apsaugą, perkėlimą ir įgyvendinimą į Lietuvos teisę.
Direktyva reikalauja, kad platformos, kurios skelbia vartotojų atsiliepimus apie produktus, užtikrintų, jog skelbiami atsiliepimai būtų gauti iš vartotojų, kurie iš tikrųjų naudojo arba įsigijo produktus/paslaugas.
Taip pat platformoms draudžiama nepagrįstai trinti neigiamus komentarus paliekant tik teigiamus, o verslo subjektams pirkti pozityvius vartotojų atsiliepimus iš fizinių ar juridinių asmenų ar užsakyti neigiamus komentarus dėl konkurentų veiklos.
Prekyvietės ir platformos, kurios atsiliepimus leidžia palikti bet kam, turi sukurti sistemas, kurios užtikrins, kad asmuo, paliekantis komentarą, tikrai įsigijo komentuojamas prekes ar paslaugas. Tokie veiksmai galėtų apimti, pavyzdžiui, prašymą įkelti nuotrauką iš komentuojamos vietos ar leisti komentuoti tik registruotiems vartotojams, kurie tikrai įsigijo norimą komentuoti produktą.
Direktyva į Lietuvos Respublikos teisę turi būti perkelta iki 2021 m. lapkričio 28 d., o įgyvendinantys teisės aktai pradėti taikyti nuo 2022 m. gegužės 28 d.“, – rašoma R. Bučiūtės straipsnyje.
