Esą anksčiausiai elektrinė pradės veikti metų pabaigoje, o dabar Aleksandras Lukašenka savo rinkimų išvakarėse tenori pasigirti ir įsiteikti Rusijai.
Kalio jodido tablečių, apsaugančių skydliaukę nuo radiacijos, Lietuva užsipirko net keturis milijonus. Tačiau didelė dalis jų tebeguli sandėliuose, o ne žmonių vaistinėlėse. Tad nemaža dalis Vilniaus regiono gyventojų nusprendė imtis iniciatyvos ir jodo tabletėmis apsirūpinti patys.
„Pastebėjom, kad vilniečiai liepos mėnesį tiesiog ėmė jį pirkti, nelaukdami, kol bus dalijama. Liepos mėnesį tris kartus daugiau parduota šitų pakuočių negu bet kurį prieš tai buvusį mėnesį“, – tikino „Eurovaistinės“ atstovė Laura Bielskė.
Arčiausiai sienos su Baltarusija esančios savivaldybės tabletes žmonėms jau išvežiojo. Tačiau vilniečiai preparato akyse dar neregėjo. Visgi ar tikrai jau reikia skubėti ruoštis katastrofai, sostinėje kalbinti praeiviai svarsto skirtingai:
„Atsarga bėdos nedaro, tegul perka ir laiko.“
„Žmonės, matyt, yra išgąsdinti, bijo, ta panika veikia ir žmonės perka jodą.“
„Netikiu, kad tik pastatė – ir jau sprogs kažkas. Kažkaip neįtikima.“
„Manau, kad jodas nepadės. Čia yra ne jodo problema. Manau, kad Astravas neturi būti atidarytas.“
„Kiekvienas turėtų pasitikrint su specialistais, ką šiandien sako institucijos, Radiacinės saugos tarnyba.“
Viena kalio jodido pakuotė kainuoja beveik 10 eurų. Tačiau asmeniui reikėtų tik penktadalio jos – keturių tablečių. Vaistininkai parduoda ir mažesnius kiekius.
Sveikatos apsaugos ministerija žmonių iniciatyvą giria, nors primena, kad žmonės jokiu būdu nesugalvotų tablečių gerti profilaktiškai. Jas vartoti reikėtų tik iš tikrųjų kilus katastrofai ir tik sulaukus nurodymų iš valdžios.
„Jeigu žmonės nusiperka, žino, kaip naudoti, tikrai sveikintina. Tie, kurie negali, šiek tiek turi luktelti, kol gaus informaciją, iš kur gali pasiimti“, – tikino sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis.
O dar labiau aistras kursto žinios iš pačios Baltarusijos. Ne vienus metus slėpusi elektrinės statybų metu įvykusias avarijas ir demonstratyviai pasauliui rodžiusi, kad katastrofos atveju gebės suvaldyti padėtį, šalis skelbia, kad mygtuką paspaus jau netrukus. Visgi prezidentas Gitanas Nausėda tikina, kad panikuoti nėra ko.
„Tai tikrai ne šių artimiausių savaičių reikalas, bet tai neturėtų mūsų nuraminti“, – teigė G. Nausėda.
Prezidentūra ir ekspertai aiškina, kad į Astravo jėgainę baltarusiai tik pakraus branduolinį kurą, o elektros energijos iš to pirmiausia tebus tiek, kiek užtektų nebent lygintuvui įjungti.
„Kol kas oficialios informacijos, kad suteikta licencija, mes neturime. Bet pastarųjų savaičių įvykiai rodo, kad arba pačių apsisprendimu, arba išorinių jėgų spaudimu tiesiog ignoruojami paskutiniai likučiai mėginimo pademonstruoti, kad rūpinamasi saugumu“, – tikino G. Nausėda.
„Pati elektrinė tikrai nepradės veikti. Čia yra simbolinis gestas pradėti pakrauti branduolinį kurą. Akivaizdu, kad tai yra politinis gestas dvi dienas prieš rinkimus, jeigu net tai įvyks. Kol kas nežinom, ar tai įvyks“, – teigė analitikas Marius Laurinavičius.
Pasak Laurinavičiaus, žinią apie tuoj įvyksiantį raudonos juostelės perkirpimą Astrave Lukašenka siunčia ne savo žmonėms ir net ne Lietuvai ar Vakarams, o Rusijai. Režimo lyderis esą nori pademonstruoti lojalumą Kremliui, kuriam Astravo jėgainė yra strateginis projektas ir kuriam jis neabejotinai negailėjo pinigų.
Visgi, net jei mygtukas šiomis dienomis ir nebus paspaustas, šių metų pabaiga ateis jau greitai, o Nausėda tikina, kad Lietuva dar ne iki galo pasiruošusi blogiausiam scenarijui, jeigu toks įvyktų.
„Tiek medžiagų išdalinimas jodo ir kitų, tiek apskritai civilinės saugos lygis. Manau, kad teoriškai galvojame, kad viskam esame pasiruošę, tačiau iškilus praktiniams iššūkiams, tos teorinės procedūros tiesiog neveikia“, – nenuramino G. Nausėda.
Šalies vadovas pareiškė, kad laukia, kol atostogas baigs premjeras, o tada sės prie stalo aiškintis, kaip įgyvendinami Valstybės gynimo tarybos sprendimai dėl pasirengimo galimai Astravo avarijai. Beje, ruošiasi tam ir pasieniečiai, kurie, net ir pasklidus radiacijai, turėtų likti savo darbo vietose ir saugoti Lietuvos sieną su Baltarusija.
„Mes esame pirmoj linijoj. Jeigu, neduok Dieve, įvyktų tokia avarija, keturios mūsų užkardos būtų 30 km zonoje. Mes pradedam pirkimą apsaugos priemonių, planuojame mūsų lygiu pratybas“, – tikino pasieniečių vadas Rustamas Liubajevas.
Dujokaukėmis ir kitomis apsaugos priemonėmis reikėtų aprūpinti iki pusės tūkstančio pavojingoje zonoje nuolat dirbančių pasieniečių. Tarnybai priemonės kainuos apie šešis milijonus eurų.
Visą TV3 Žinių reportažą pamatykite vaizdo siužete, esančiame straipsnio pradžioje.
