O gal užteks vieną kartą mėsinėti istoriją? Tavo tėvynė ten, iš kur kilimo yra tavo tėvai. Mes Vilniuje esame savo namuose ir reikalauju pagarbos, o autorei, jei nepatinka kita kalba skelbimai, teneskaito. Tam visur didelėmis raidėmis yra užrašai lietuvių kalba.

Gal galų gale baikime kalbas apie "ateivius lietuvius" Vilniaus krašte?

Gal pasižiūrėkime į kaimų gyventojų tautinę statistiką iki Želigovskinės okupacijos? O tuo labiau 17-19 amžiuose.

Arba į kaimų pavadinimus? Kas juos įkūrė? Ir kodėl pavadino ne kokiu nors slavišku pavadinimu, o lietuviškai?

O dar aiškiau - pasižiūrėkite į upelių ir ežerų pavadinimus - įdomu, kokia kalba jie pavadinti?

Taigi, laikas aiškiai pasakyti, kas čia ateiviai, o kas - nutautėliai?

Nors, Jūs, gerbiama autore, labai stengetės pateikti savę "liberalia ir tolerantiška", Jūsų tekstas tiesiog spinduliuoja ksenofobija.
Viską pasako detalės. Jei Jums kitatautis - ne savo tautinius jausmus taip pat turintis Jūsų bendrapilietis, o tik palyginimui su nešvariais batais tinkantis objektas - toliau galėtumėte ir nebeišvedžioti.Beje, dabar ne balanos gadynė, todėl nereikia vaikščioti purvinais batais - nereikės jų nusiimti, įeinant į kambarį. Užrašai tautinių mažumų kalbomis būna tik po užrašais valstybine lietuvių kalba, ir tik ten, kur tie kitataučiai sudaro daugumą gyventojų. O kalbant apie Vilniaus kraštą, tai būtent dauguma mūsų, lietuvių, esame čia ateiviai. Oksana, kaip matau, Jumyse dar labai gajus "vyresniojo brolio" (arba "vyresniosios sesers") kompleksas, nors ir pakeitėte jo atspalvį iš rusiško į lietuvišką.

Oksana - šaunuolė