Danijos kariai Irake rado dešimtis paslėptų minų, po kurių cheminių tyrimų paaiškėjo, kad jose gali būti odą žeidžiančių nuodingųjų medžiagų, šeštadienį pranešė Danijos armija.
Penktadienį Pietų Irake danų kariai rado paslėptus trisdešimt šešis 120 mm kalibro minosvaidžio šovinius, kurių pirminių tyrimų rezultatai dar nepatvirtinti. Pasak Danijos armijos, šoviniai žemėje išgulėjo mažiausiai dešimt metų.
"Visi prietaisai rodo, kad esama tos pačios rūšies cheminio mišinio, būtent odą žeidžiančių nuodingųjų medžiagų", - teigiama Danijos armijos operatyvinio štabo interneto svetainėje.
"Tačiau tai bus patvirtinta tik gavus galutinių tyrimų (išvadas)", - rašoma štabo pareiškime, kuris paskelbtas atlikus pirminę iš ginklų besisunkiančio skysčio apžiūrą.
Galutiniai tyrimų rezultatai veikiausiai bus parengti per dvi dienas.
JAV kariuomenė patvirtino faktą, jog į šiaurę nuo Basros tokių šaudmenų išties rasta ir pridūrė, kad jie greičiausiai čia guli nuo 1980-1988 metų Irano ir Irako karo laikų.
Ant visų minų rasta nuodingųjų dujų, įeinančių į cheminio ginklo grupę, kuriai priklauso ir ipritas, pėdsakų.
Saddamo Husseino (Sadamo Huseino) režimas tokius šaudmenis naudojo prieš Irano karius. Be to, 1988 metais siekdamas numalšinti Irano remtą kurdų sukilimą, Saddamas Husseinas įsakė panaudoti iprito dujas prieš Halabdžos miesto gyventojus. Manoma, kad buvo išnuodyta 5 tūkst. žmonių, daugiausia moterų ir vaikų.
"Dauguma (minų) buvo įsukta į polietileną, ir kai kurios jų prakiuro, - sakė Amerikos karinės vadovybės atstovas. - Mes dabar atliekame pirminius tyrimus, ir jei jose (minose) išties yra kokių nors nuodingųjų medžiagų, jos bus perdirbtos".
Iki 2003 metų karo Bagdadas tvirtino sunaikinęs visą cheminę ginkluotę, tačiau viena svarbiausių priežasčių, paskatinusių koalicijos pajėgas įsiveržti į Iraką, buvo JAV ir Didžiosios Britanijos įtarinėjimai, kad Saddamas Husseinas nesunaikino masinio naikinimo ginklų.
Tačiau jau devynis mėnesius trunkančios cheminio, biologinio ar branduolinio ginklo paieškos iki šol nedavė jokių rezultatų. Ketvirtadienį iš Irako išvyko 400 ginklų perdirbimo ekspertų. Amerikos administracija tvirtina, kad jų darbas baigtas.
Nuodingosios dujos, tarp jų ir ipritas, buvo sukurtos ir pirmą kartą vokiečių išbandytos per Pirmąjį pasaulinį karą. Jas yra naudoję ir Italija bei Egiptas.
Šios medžiagos nudegina odą, akis ir plaučius, nuo jų išopėja ir pūslėmis pasidengia ne tik oda, bet ir plaučiai bei kvėpavimo takai. Dujos pradeda veikti praėjus 12 valandų po panaudojimo ir tik tuomet jas galima užfiksuoti, bet per tą laiką organizmas labai sunkiai sužalojamas.
"Reuters"-BNS
