Dabartinis viešučio „Best Western Hotel Vilnius“ ir buvęs Valstybinio turizmo departamento direktorius Alvitis Lukoševičius tiki, kad nuskriausti Lietuvos viešbučiai atsities.
– Kokios įtakos viešbučiams turėjo sunkmetis ir panaikintos pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos? – „Balsas.lt savaitė“ teiravosi A. Lukoševičiaus.
– Ekonomiškai viešbučio plėtrą sustabdė PVM lengvatų panaikinimas. Prieš porą metų atsidūrę ant išlikimo ribos dauguma viešbučių buvo parduodami pusvelčiui.
Turizmas nėra kokia nors atskira ūkio šaka, galinti sėkmingai egzistuoti viena. Reikia kompleksinio požiūrio į visumą.
Vis dėlto manyčiau, kad pagrindinės Lietuvos turizmo rinkos yra mūsų kaimynai: Rusija, Lenkija, Baltarusija, Latvija, Estija. Tereikia plėsti bendradarbiavimo galimybes, kad būtų ką veikti svečiams: kultūrinės programos, sveikatingumo ir konferencijų galimybės.
Trūksta vieningos krypties
– Kokių sprendimų reikia dabar?
– Pirmiausia – vizų klausimas. Jis nėra išspręstas ligi šiol. Rusijos ir Baltarusijos gyventojams – per daug formalumų.
Visada sakydavome, kad kitos šalys pasistengė formalumus supaprastinti. Mūsų Užsienio reikalų ministerijos specialistai buvo užsispyrę ir dangstėsi Europos Sąjungos reikalavimais.
Lietuva nustojo būti patraukli dėl didžiulių formalumų ir eilių.
Pavyzdžiui, rusai dažnai net neskiria Lietuvos, Latvijos ir Estijos. Jiems dar likęs žodis „Pabaltijys“. Kuo daugiau šalis pateiks žinių apie save ir savo galimybes, tuo daugiau pritrauksime turistų. Tai lieka amžinu klausimu.
Manome, kad ir kiti mokesčiai turėtų būti svarstomi. Pavyzdžiui, nekilnojamojo turto mokestis yra labai didelis. Kai viešbučiai pateko į tokią sunkią ekonominę padėtį, tai juos atvedė vos ne prie bankroto ribos.
Reikalingas sutartinis derinimas tarp įvairių institucijų. Anksčiau buvo teigiama, kad turizmas Lietuvoje – prioritetinė šaka. Dabar tie prioritetai pasikeitė – aktualesnė tapo energetika. Pati Vyriausybė ir Turizmo departamentas per sunkmetį tarsi nuėjo į pogrindį.
Pastaruosius dvejus metus turizmas buvo nuskriaustas. Institucijos primiršo turizmą, nusivylėme Vilniumi – Europos kultūros sostine ir nesukūrėme naujų programų.
Negalime pervertinti galimybių, kad turizmas gali ištempti šalį iš sunkumų – per mažas potencialas. Bet kiekviena valstybė, kad ir kokia ji būtų, stengiasi, kad turizmas atneštų kuo daugiau naudos.
– Ar valdžia dėjo pakankamai pastangų, kad pati šalis būtų patrauklesnė?
– Iš pradžių ne visi ministrai, kurie buvo Ūkio ministerijoje, manė, kad turizmui ir viešbučiams reikia skirti daugiau dėmesio. Tačiau laikui bėgant padidino investicijas, bet vis tiek smarkiai atsilikdavome, palyginti kokias investicijas darė kaimynai latviai ir estai.
Sukūrėme daugybę įvaizdžio strategijų. Kadangi tuo užsiiminėjo kone visi, formavimas buvo toks padrikas, kad negalėjo pasiekti tikslo.
„Drąsi šalis“ turistų neprivilioja
– Ką apie Lietuvą sako kolegos iš užsienio?
– Vienoje diskusijoje kilo tema, kokią įtaką turizmo plėtrai gali turėti drąsios šalies įvaizdis.
Buvome išjuokti. Ką gali turėti drąsi šalis? Kad tu gali drąsiai važiuoti į Lietuvą ir tavęs niekas nesumuš ar neįžeis? Galbūt strategija turi įtakos investicijoms, kad galima šalimi pasitikėti, tačiau turizmui – visiškai netinka.
Manau, viešbučių verslas yra ypač įdomus veikliems ir organizuotiems žmonėms. Čia susipina daug problemų: apgyvendinimas, maitinimas, kalbų žinojimas.
Viešbutis – tai labai gyvas organizmas, reaguojantis į visus šalies ekonominius ir socialinius pokyčius. Kuo labiau šalis plėtojasi, tuo daugiau į ją atvažiuoja svečių: verslininkų, poilsiautojų.
Žinoma, viešbutis turi labai didelę įtaką įvaizdžiui, nes iš jų dažnai sprendžiama apie visą šalį.
– Ką sakote svečiams, ketinantiems atvykti į Lietuvą?
– Sakome, kad Lietuva yra svetinga, graži, žalia šalis, remiamės krepšinio tradicijomis, konkurencingomis kainomis.
Gal grįš į viešbučius ir Lietuvos gyventojai – anksčiau jų būdavo vos ne pusė.
