Yra vienas žmonijos gyvenimo etapas, apie kurį niekas labai atvirai kalbėti nenori. Tai labai seni laikai, pirmykščių žmonių gyvenimas. Mes suprantame, kad tai buvo labai sunkūs, nuožmūs, kruvini laikai, kai žmogus žmogų galėdavo nudobti vien už tai, kad galėtų atimti jo sumedžiotą barsuką. Bet buvo ir blogiau. Žmogus žmogų nudobdavo ir suvalgydavo. Apie tai niekas garsiai nešneka. Na, tiesiog mums nesinori apie tai nei klausytis, nei šnekėtis – tema nėra maloni. Bet archeologai, atliekantys kasinėjimus pirmykščių žmonių gyvenvietėse, teigia, kad labai tolimi mūsų protėviai buvo žmogėdros – niekur nuo to fakto mes nepabėgsime. Ar tikrai taip buvo?
Blogi neandertaliečių genai
1994 metais Ispanijoje, El Sidrono urvų sistemoje, buvo rasti neandertaliečių kaulai. Iš viso El Sidrone per kelerius tyrinėjimų metus buvo aptikta 12 neandertaliečių — trijų vyrų, trijų moterų, trijų ūgtelėjusių berniukų ir trijų kūdikių – palaikai. Mokslininkai ilgai tyrinėjo El Sidrono neandertaliečius ir 2006 metais pareiškė, kad dauguma tyrimų yra baigti. Tada tyrimų grupės vadovas Antonio Rosas atskleidė, kad kai kurių rastų neandertaliečių kaulai buvo sutraiškyti taip, tarytum tikslas būtų buvęs pasiekti kaulų čiulpus. Mokslininkas taip pat teigė, kad neandertaliečių dantų tyrimai parodė, kad jie nuolat badaudavo. Mokslininkai padarė išvadą, kad El Sidrono neandertaliečiai, kurie gyveno prieš 43 000 metų, dėl neaiškių priežasčių nuo bado atsidūrė ant mirties slenksčio. Štai greičiausia tokiu momentu jie ir turėjo griebtis kraštutinės priemonės – kanibalizmo.
Duomenys, kad El Sidrono neandertaliečiai, švelniai kalbant, suvalgė vienas kitą, mokslo visuomenės nesukrėtė. Visų pirma tai buvo tik keli neandertaliečiai, suvalgę vienas kitą. Gal tai išskirtinis atvejis? Gal kiti vis dėlto nebuvo kanibalai?
Be to, yra dar vienas labai svarbus dalykas: mes, žmonės, esame kilę iš kromanjoniečių, ir nors neandertaliečiai ir kromanjoniečiai gyveno vieni šalia kitų, tačiau dar neseniai buvo manoma, kad šios dvi formos nesikryžmino. Neandertaliečiai laikui bėgant išnyko – kai kurie mokslininkai mano, kad juos išnaikino kromanjoniečiai, t. y. mūsų tikrieji protėviai. O dabar dažnai teigiama, kad vis tik vyko abiejų formų kryžminimasis, dėl ko „grynieji neandertaliečiai“ ilgainiui neišliko, bet jų genai atliko labai svarbų vaidmenį žmogaus evoliucijos etape. Taigi ar mumyse yra kanibalų neandertaliečių, kurie gyveno prieš daug tūstančių metų, genų?
Kromanjoniečiai ir neandertaliečiai
Atradimas, kad vyko abiejų formų – neandertaliečių ir kromanjoniečių– kryžminimasis, nelabai nudžiugino mokslo visuomenę. Mat reikalas tas, kad archeologai vis tik turėjo duomenų, jog kromanjoniečiai suvalgydavo neandertaliečius. Kol neandertaliečiai buvo laikomi tik tiesioginių mūsų protėvių kromanjoniečių priešais, tai jų sunaikinimas suvalgant buvo lyg ir pateisinamas – nudobei priešą, suvalgei, nes jis tau nei giminė, nei draugas, nei tai pačiai rūšiai priklauso. Bet kai tapo aišku, kad kromanjoniečiai pradėjo vaikščioti pas neandertaliečių panas, o ir neandertaliečiai neliko skolingi, ir kai to vaikščiojimo rezultatas tapo bendri palikuonys, atsirado šioks toks psichologinis diskomfortas – jau negalima buvo ramia sąžine sakyti, kad kromanjonietis suvalgė tik savo priešą neandertalietį, nes labai galėjo būti, kad suvalgė ne tiek priešą, kiek giminę.
Iš kur buvo žinoma, kad kromanjoniečiai taip negerai elgdavosi su neandertaliečiais? Vakarų Prancūzijoje buvo rastas neandertaliečio, gyvenusio prieš 35 000 metų, skeletas. Prancūzijos nacionalinio tyrimų centro archeologai ištyrę tą skeletą sužinojo, kad kaukolėje yra pėdsakas, kurį galėjo padaryti Orinjako kultūros žmogaus, gyvenusio urvuose ir olose, ginklas. Orinjako kultūros kromanjoniečiai vertėsi medžiokle ir turėjo daug titnaginių dirbinių, raginių ir kaulinių antgalių. Patyrinėję neandertalietį atidžiau, mokslininkai priėjo išvadą, kad jis buvo nudobtas ir nutemptas į urvą, kur mėsa buvo atskirta nuo kaulų (ši procedūra paliko specifinius rėžius kauluose). Kas buvo po to, galima numanyti. Be to, buvo išlupti dantys, iš kurių greičiausiai buvo padaryti papuošalai.
Vienas prancūzų tyrinėtojas pareiškė tiesiai šviesiai: „Daug metų mokslas tarsi gėdijosi versijos, kad mūsų tiesioginiai protėviai kromanjoniečiai kartais nudobdavo neandertalietį ir jį suvalgydavo. Tačiau bent kartą reikia pažiūrėti tiesai į akis.“
Kai kurie tyrinėtojai teigia, kad labai nesinori ieškoti atsakymo į klausimą, dėl ko išnyko neandertaliečiai. Versijų yra įvairių, bet ar tik nebus taip, kad mūsų protėviai juos paprasčiausiai suvalgė?
Ispaniški motyvai
Prieš ketverius metus benzino į ugnį įpylė ispanai, pareiškę, kad ir gerokai seniau nei neandertaliečiai gyvenančioms žmonių genties rūšims būdingas kanibalizmas. Tyrinėdami urvus Atapuerca kalnuose, Ispanijos šiaurėje (Atpuerca yra intensyvių archeologinių tyrinėjimų vieta), jie aptiko daug akmeninių ginklų, kaulų liekanų, priklausiusių tokioms žmonių genties rūšims kaip Homo antecessor ir Homo heidelbergensis. Patiems seniausiems Atapuerca olų radiniams yra apie 1,2 mln. metų.
Vienas iš vadovaujančių Atapuerca olų tyrinėtojų pareiškė, kad rūšis Homo antecessor, kuri gyveno maždaug prieš 1,2 mln.–500 tūkst. metų, be jokios abejonės, buvo kanibalai. Koks atradimas privertė padaryti tokią išvadą? Tarp stambių žinduolių, (meškų, elnių ir kt.) kaulų buvo rasti ir sutraiškyti Homo antecessor kaulai. O ant tų kaulų buvo aptikti įbrėžiamai, kuriuos buvo galima padaryti dantimis arba kokiu nors akmeniniu įrankiu. „Atapuerca olų radiniai mums leidžia daryti prielaidą, kad kanibalizmas buvo ne koks nors su tikėjimu susijęs ritualas, o paprastas poreikių tenkinimas.“
Tiesa, vis tik nereikia pamiršti, kad prieš 500 000 metų gyvenę mūsų protėviai Homo antecessor buvo kiek kitokie, nei gyvenę prieš 30 000 metų. Tačiau manoma, kad Homo antecessor yra vieni iš tų, kurie galėjo vadintis kromanjoniečių protėviais.
Keistas radinys
2009 m. antropologas Bruno Bulestanas iš Bordo (Prancūzija) universiteto paskelbė sensacingus tyrimų rezultatus. Jo tyrinėjimų objektas buvo dabartinėje Vokietijoje esanti Herxheim – akmens amžiaus gyvenvietė, kuriai ne keli šimtai tūkstančių, ne keliasdešimt tūkstančių, o tik 7 000 metų. Tyrimų metu paaiškėjo, kad gyvenvietėje urvuose surasti žmonių kaulai turi labai specifinius pažeidimus. Neaprašinėsiu smulkiai visų pažeidimų, bet jų esmė, pasak Bruno Bulestano, yra vienareikšmė – kažkas senovėje toje vietoje žmones išmėsinėdavo lygiai taip pat kaip ir gyvulius. Stuburas buvo kapojamas taip, kad būtų atskirti šonkauliai, kaukolės atveriamos taip, kad būtų galima pasiekti smegenis. Tyrinėtojų duomenimis, Herxheim radimvietėje iš viso rasta apie 1 000 žmonių kaulai, turinčių požymių, kad tiems žmonėms baigėsi nelabai gerai, kad jie buvo suvalgyti kanibalų.
Šis radinys buvo labai keistas dėl kelių dalykų: pati akmens amžiaus gyvenvietė buvo labai maža, o šalia jos rasta net 1 000 žmonių, kurie, manoma, buvo suvalgyti, kauliukai. Negana to, detali kaulų analizė parodė, kad visi tie, kurie čia gavo galą ir greičiausiai buvo suvalgyti, nebuvo nei vietiniai, nei vienos genties nariai. Jie gyveno skirtingose vietose ir nebuvo kokie nors belaisviai, kuriuos vietiniai pasiėmė po mūšio. Tad kaip jie ten atsirado?
Tyrinėtojai mano, kad šie žmonės galėjo tapti ir kokio nors religinio ritualo aukomis, nes iš jų kaukolių būdavo daromos savotiškos taurės su labai aštriais kraštais, kurios, kaip mano tyrinėtojai, nebuvo naudojamos kaip indai. Taigi kanibalizmą susiejus su religinėmis apeigomis tarsi tampa ramiau – neva mūsų protėviai buvo geresni: jie valgė į save panašius, nes taip reikalavo dievai, o ne skrandis.
Bet jei žiūrėtume tik į nuogus faktus, neapvelkant jų religinio fanatizmo rūbu? Nelabai gražu, ar ne?
Angliškas variantas
Tais pačiais 2009 m. savo indėlį į kanibalizmo istoriją įnešė ir anglai. Viskas prasidėjo nuo to, kad buvo nuspręsta detaliau ištyrinėti pirmykščio žmogaus, gyvenusio prieš 9 000 metų, kaulus, kurie dar 1866 m. buvo rasti viename Kento urve D. Britanijoje. Kaulus tyrinėjo Oksfordo universiteto mokslininkai, kurie nustatė, kad tas žmogelis buvo nudobtas, o po to buvo bandyta raumenis atskirti nuo kaulų. Tyrinėtojai teigė, kad įspūdis toks, jog kažkas labai norėjo prisikasti iki kaulų čiulpų. Tačiau taip teigdami tyrinėtojai neatmeta galimybės, kad miręs žmogus galėjo būti šiek tiek pakapotas tam, kad dvasia greičiau nueitų pas protėvius, na, sakykim, religiniais sumetimais.
„Mes nedaug žinome apie akmens amžiaus laidojimo tradicijas, o jos galėjo būti labai sudėtingos“, – tikina kai kurie tyrinėtojai, turbūt suprasdami, kad auditorijai toks paaiškinimas yra kur kas priimtinesnis.
Ir vis tik ar galima sakyti, kad mūsų protėviai buvo kanibalai, kurie progai pasitaikius vienas kitą nudobdavo ir suvalgydavo? Tokių duomenų, kad kanibalizmas dominavo, tikrai nėra. Tačiau yra pavieniai faktai, radiniai, įrodantys, kad senovės žmonės tam tikrose vietose ir tam tikru laiku praktikavo kanibalizmą. Yra nemažai teorijų, bandančių tai pateisinti. Tačiau, nepaisant visų teorijų, teigiama, kad mokslo pasaulis jau yra susitaikęs su tuo, kad žiloje senovėje kanibalizmas egzistavo.
Tai gal mūsų protėviai mums paliko labai įdomių genų? Brrrr... net baisu pagalvoti.
